Šiuo metu įvairių krovinių, kaip metalai, anglys, grūdai, gabenimo laivais rinkoje vyrauja patys mažiausi visų laikų frachtų įkainiai. Tai stumia prie bankroto ne vieną laivybos kompaniją.

Danai bankrutuoja

Kaip tik šiomis dienomis apie bankrotą paskelbė viena didžiausių pasaulyje Danijos balkerių klasės laivų kompanija „Copenship“. Ji valdė daugiau kaip 50 balkerinių laivų, kurie gabeno grūdus, metalo rūdą, medieną.

„Copenship“ laivų dedveitas buvo nuo 14 iki 40 tūkst. tonų. Dalis laivų panašaus dydžio ir paskirties į tuos, kokius valdo „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Nieko nuostabaus, kad ir Lietuvos jūrų laivininkystė šiuo metu yra atsidūrusi sunkioje ekonominėje padėtyje.

Skirtumas tik tas, kad danų kompanija buvo privati, o Lietuvos jūrų laivininkystė valdoma valstybės. Tikėtina, kad valstybė neleis sužlugti Lietuvos jūrų laivininkystei.

Bankrutuojančios danų kompanijos „Copenship“ vadovybė patvirtino, kad jų žlugimas susijęs su pastaraisiais metus vis mažėjusiu „Baltic Dry Index“.

Šio indekso „pulsavimas su nuolatiniu smigimu žemyn“ vyko nuo 2010-ųjų.

2012–2013 metų „Copenship“ veiklos nuostoliai siekė per 326 mln. JAV dolerių.

Per daug laivų...

Ne tik ši, bet ir kitos laivybos kompanijos vis vildavosi, kad „Baltic Dry Index“ jau pasiekė dugną ir pradės kilti. Bet indeksas vis leidosi ir leidosi žemyn.

Vasario viduryje laivų frachtų dinamiką atspindintis „Baltic Dry Index“ nusileido iki žemiausios visų laikų ribos. Iki tol žemiausia riba buvo užfiksuota 1986 metų liepą. Tuomet ji siekė 554 punktus. Šiemet vasario 16 d. ši riba buvo netgi 522 punktai. Per pastaruosius 12 mėnesių indeksas sumažėjo net 40 proc.

Ne faktas, kad šis indeksas ir toliau nekris žemyn. Balkerinių laivų paklausa išlieka nedidelė. Taip yra todėl, kad šių laivų pasiūla pasaulyje yra per didelė. „Baltic Dry Index“ pokyčiams įtakos turi ir ekonomikos vystymas įvairiuose regionuose.

Didžiausiame Kinijos regione ekonomikos vystymas lėtėja, mažėja anglių, geležies rūdos vartojimas ir jų gabenimas balkeriniais laivais. Kinijos įtaka pasauliui yra didelė. Ji suvartoja beveik pusę pasaulyje laivais gabenamų anglių ir geležies rūdos.

Vien šiemet bendras anglių gabenimas laivais pasaulyje sumažėjo 25 proc.

Įtakos turi ir Indijoje mažėjantis trąšų suvartojimas. Veikia ir Rusijoje prasidėjęs ekonomikos sąstingis.

Privatizacija – ne išeitis

Laivininkystės kompanijoms blogiausia yra tai, kad bent 2015 metams neprognozuojami jokie teigiami pokyčiai, kurie susiję su „Baltic Dry Index“ pokyčiais.

Vien šiais metais anglių gabenimo frachtai sumažėjo apie 30 proc., trąšų gabenimas – 20–25 proc.

Jei „Baltic Dry Index“ ir toliau išliks žemiausio istorinio lygio, neišvengiamai daugės laivininkysčių bankrotų. Ekspertai prognozuoja, kad jos bus ypač skaudžios. Rinkoje yra balkerinių laivų perteklius, todėl tikėtis, kad kas nors pirks laivus ir taip švelnės bankrotų pasekmės, būtų naivus. Šiuo metu balkerinių laivų rinkoje jų pirkimo sandoriai beveik nebevyksta.

Kaip tokiomis sąlygomis išgyvens balkerinius laivus valdanti Lietuvos jūrų laivininkystė? Jau pasigirdo siūlymų ją privatizuoti. Valstybė norėtų parduoti jai priklausančius 56,66 proc. akcijų.

Tačiau parduoti laivininkystę tuo metu, kai pasaulyje yra žemiausi jos klasės laivų frachtai – ne pats geriausias sprendimas.