Baltijos jūrą pervadins „Lake NATO“?

Jėgų persvara

NATO plėtra, priimant Suomiją ir Švediją, Baltijos jūroje iš esmės keis šio gynybinio aljanso geografinį vaizdą. Baltijos jūroje liks tik NATO šalys ir Rusija.

Jau platinama schema, kur siūloma Baltijos jūrą pavadinti NATO ežeru ("Lake" NATO). Tarp tokios informacijos platintojų yra netgi aukšto rango Lietuvos politikų.

Taip stengiamasi "įžnybti" Rusijai "statant ją į vietą", leidžiant suprasti, kad su Suomijos ir Švedijos įsiliejimu į NATO Baltijos jūra taps visiškai kitokia, kai jos regione taikaus sugyvenimo su kaimynais siekiančios 8 NATO šalys bus rimta atsvara agresyviai nusiteikusiai Rusijai.

Baltijos jūros pavadinimo keitimas į "NATO ežeras", semantine prasme nebūtų priimtinas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Baltijos jūros pavadinimą pakeitus į "NATO ežeras", trys Baltijos jūros šalys turėtų būti vadinamos ežero ar paežerės šalimis. Skamba kažkaip primityviai, kaip ir sovietų laikais buvęs pavadinimas "Pribaltika".

Čia pasvarstymas su humoru, nors jeigu schemose nubraukiamas gražus istorinis jūros pavadinimas, koks čia humoras?

Siūlymas: to­kia sche­ma jau klai­džio­ja po so­cia­li­nius tink­lus. / So­cia­li­nių tink­lų nuo­tr.

NATO mazgas Danijoje

Jei rimtai, tai Suomijai ir Švedijai dar netapus NATO šalimis, Baltijos jūroje jau vyksta su jų priėmimu susiję tam tikri pokyčiai.

Jungtinės Valstijos ieško uosto, kurį galėtų panaudoti, kaip Baltijos jūros regiono JAV ir sąjungininkų pajėgų dislokavimo mazgą. Vienas iš tokio uosto variantų galėtų būti Danijos Esbjergas, kuriuo jau domėjosi JAV kariškiai. Nors šis uostas yra prie Šiaurės jūros, bet iš jo į Baltiją per Danijos sąsiaurius greitai galėtų įplaukti JAV ir sąjungininkų laivai. Jame būtų dislokuota Baltijos jūros gynybos įranga.

Netgi Lietuvos aukšto rango politikai jau platina schemą, kur siūloma Baltijos jūrą pavadinti NATO ežeru.

"Siaubingas Rusijos puolimas prieš Ukrainą labai aiškiai parodė, kad Danija turi suteikti priimančios šalies paramą sąjungininkams", – dėstė Danijos gynybos ministras Mortenas Bodskovas.

Jo teigimu, Danija būtų pasirengusi greitais tempais parengti Esbjergo uosto infrastruktūrą taip, kad jis taptų JAV ir sąjungininkų baziniu uostu, susietu su Baltijos jūros gynybos laivynu.

Rusijos įtakos jūra

Tokios karinio laivyno bazės kūrimas Baltijos jūros prieigose tiesiogiai susijęs su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir susidariusia nepalankia situacija Juodojoje jūroje.

Šiuo metu Juodoji jūra yra tapusi tarsi Rusijos vidaus jūra, nes šios šalies karo laivai gali blokuoti laivybą į Ukrainos uostus.

"Be Rusijos ir Ukrainos, prie Juodosios jūros dar yra NATO šalys Turkija, Bulgarija, Rumunija, neutrali šalis Sakartvelas. Negalima leisti, kad viena šalis agresorė, kokia yra Rusija, valdytų Juodąją jūrą. Pasaulinė bendruomenė turi siekti, kad viena šalis nedominuotų Juodojoje jūroje, nepažeidinėtų tarptautinių jūrų teisės ir jūrų valdymo konvencijų", – svarstė Ukrainos karinių tyrimų centro vadovas Aleksandras Misijenka.

Juodojoje jūroje susidarius nepalankiai situacijai Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas kalbėjo, kad ir pati Ukraina sugebėtų atblokuoti savo šalies uostus Juodojoje jūroje, jei tik partneriai iš Vakarų suteiktų toliašaudžių raketų, skirtų kovai su laivais.

Tai reikštų, kad karinis konfliktas iš Ukrainos teritorijos gali persikelti ir į Juodąją jūrą. To labiausiai baiminasi ilgiausią pakrantės liniją prie Juodosios jūros turinti Turkija. Ji nuo šių metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, riboja bet kokių karo laivų įplaukimą į Juodąją jūrą per Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius. Nebuvo leista įplaukti netgi Vakarų Europos šalių, tarp jų ir NATO šalių, išminavimo laivų eskadrai, kad nebūtų didinama įtampa Juodojoje jūroje tarp Rusijos ir kitų šalių dėl karo laivų. Šiais laivais ketinta išminuoti Ukrainos Odesos uosto prieigas.