Istorijos ir dabarties paralelės

Daugelis jūrininkų mėgsta prisiminti istorijos teiginį, kad Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis su savo pulkais nujojo iki Juodosios jūros ir joje pagirdė žirgus.

Tai, kad Lietuvos kunigaikščiai jojo tiek toli, nors Baltijos jūra buvo pašonėje, galėtų reikšti, kad Baltijos jūros vanduo girdyti žirgams netiko, nors jis gerokai mažiau druskingas nei Juodojoje jūroje.

Aišku, kad nei druskingo Juodosios jūros, nei Baltijos jūros vandens Vytauto Didžiojo žirgai negėrė.

Nė vienas kunigaikštis tuomet dar negalėjo suvokti, kokią naudą gali duoti jūra.

Ir dabar ne visi suvokia, nors per pastaruosius dešimtmečius požiūris į jūrą yra pasikeitęs. Daugiausia dėl to, kad Klaipėdos uostas yra vienas sėkmingiausių uostų Rytinės Baltijos jūros regione.

Technologija: Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus tiesiamas kabelis iš Lenkijos.

Baltijos jūra mums svarbi ne tik dėl į laivus kraunamų krovinių. Jūra – tai ir patogus, o kai kuriems ir įdomus susisiekimas su kitapus Baltijos ar tame pačiame krante, tik tolėliau nuo mūsų esančiais kraštais.

Baltijos jūra – ir turistų srautai kruiziniais laivais, kokie buvo iki pandemijos ir bus po jos. Tai ir žvejyba, ir pramoga, tiesa, dėl menkių stygiaus pastaruoju metu kiek aptemdyta, bet taip visada nebus.

Baltijos jūra – ir vasaros traukos vieta, ypač kai orai Lietuvoje kartais tampa beveik tropiški. Jūra mums reikšminga ir atveriant naujas energetines galimybes – elektros energetikos tiltus tarp šalių, vėjo jėgainių parkus.

Trasa: Lietuvos teri-toriniuose vandenyse raudona linija pažymėtas planuojamas kloti „Harmony Link“, juoda linija žymimas jau paklotas „Nord Balt“ elektros kabelis iš Švedijos.

Itin svarbus projektas jūroje

Lietuvos Vyriausybė netrukus tvirtins ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link“ jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Jis jau parengtas ir svarstomas Vyriausybėje.

Kartu su 400 kV kintamosios srovės linija Alytus-Elk, vadinama „LitPol Link“, ji sudarys elektros energijos sinchronizacijos ratą, į kurį, be Lietuvos, įsijungs ir Latvija su Estija. Taip Lietuva, Latvija ir Estija 2025 m. galės atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sinchronizacijos.

Šis projektas ypač svarbus, nes trys Baltijos šalys 2025 m. tarsi iš naujo gims – tarsi antrą kartą įstos į Europos Sąjungos bendriją, visiškai nukirsdamos bet kokius saitus su buvusia Sovietų Sąjungos erdve.

Šis naujas energetinis atgimimas Lietuvai, kaip ir kaimynėms Latvijai ir Estijai, įmanomas dėl Baltijos jūros sinchronizacijos jungtis „Harmony Link“ iš Lenkijos į Lietuvą bus nutiesta jūra.

Schema: elektros tiltas iš Lenkijos į Lietuvą per Baltijos jūrą aplenks Rusijos Kaliningrado srities teritorinius vandenis.

Jau aiškios kabelio trasos

„Harmony Link“ jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo plane numatyta, kad jūrinėje dalyje jungtis iš Lenkijos ateis neutraliais vandenimis, aplenkdama Rusijos Kaliningrado srities teritorinius vandenis. Į Lietuvos teritorinius vandenis jungtis įeis per vakarinę jos dalį ir bus tiesiama pagal infrastruktūros koridorių, kuriuo ateina ir elektros jungtis „Nord Balt“ iš Švedijos. Po to ji pasuks link Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės, kirs šiaurinį laivybos kanalą, einantį iš Klaipėdos link Latvijos ir Būtingės naftos terminalo, priešais pajūrio regioninį parką pasuks į šiaurę, aplenks Baltijos jūros talasologinį draustinį ir išlips į krantą maždaug per vidurį tarp Šventosios uosto ir Latvijos sienos.

Taip daroma todėl, kad jungtis netrikdytų Būtingės naftos terminalo veiklos, taip pat nepaliestų Šventosios uosto išorės kanalo, nekirstų būsimųjų vėjo jėgainių rajonų Lietuvos teritorinės jūros šiaurinėje dalyje.

Elektros tinklo trasa jūroje parinkta pagal panašų principą, koks būna žemėje, kad mažiau trikdytų esančias ir galimas ateities veiklas jūroje. Jau seniai suprasta, kad jūroje, kaip ir sausumoje, turi būti protingai planuojama.

Toliau „Harmony Link“ trasa per laukus ir miškus keliaus į Banaičių kaimą prie Darbėnų, kur bus įrengta elektros paskirstymo stotis. Trasa bus tiesiama stengiantis išvengti privačių sklypų, bet kai Lietuva suskaidyta gabaliukais, ne visada tai pavyks. Numatyta ir daugybė apribojimų, kompensacijų. Čia vėlgi išryškėja jūros pranašumas, kur nėra nei privačių sklypų, nei servitutų nustatinėti nereikia.