Jūroje palaidoti pelenai

Įsimintina 2005 m. liepos 10-oji – Baltijos jūroje iš gelbėjimo laivo „Šakiai“ išbarstomi P. A. Mažeikos pelenai. Tai buvo bene pirmas kartas šiuolaikinės Lietuvos istorijoje, kai žmogus taip palaidotas jūroje.

Tuomet dar nebuvo jokios pelenų barstymo jūroje tvarkos. Žinomo jūrininko, okeanografo, jūrinių mokslų daktaro P. A. Mažeikos paskutinis prašymas buvo išbarstyti jo pelenus Baltijos jūroje.

Niekas neišdrįso nevykdyti Lietuvą už Atlanto garsinusio jūrininko valios. Į jo išlydėjimo į Baltijos jūrą ceremoniją susirinko Klaipėdos jūrinės bendruomenės nariai.

Sulaukęs garbingo 90 m. amžiaus P. A. Mažeika mirė 2005 m. vasarį. Į Klaipėdą jo urna keliavo beveik pusmetį, kad pelenai būtų išbarstyti Baltijos jūroje.

Likimas: P. A. Mažeika buvo vienas žymiausių išeivijoje JAV dirbusių Lietuvos jūrininkų ir mokslininkų. / „Lietuvai.lt“ nuotr.

Nėrė į jūreivystės mokslus

P. A. Mažeikos gyvenimas susiklostė taip, kad jis, baigęs Tauragės mokytojų seminariją, galėjo būti niekam nežinomu kokio nors Lietuvos bažnytkaimio mokytoju, geriausiu atveju mokytojauti kokio nors miesto gimnazijoje.

Yra žmonių, kuriems lyg medžiams suleisti šaknis vienoje vietoje nebūdinga. Šio žmogaus pasirinkimą tarpukario metais galėjo lemti ir į Lietuvą plūstelėjusi jūrinių idėjų banga. Praėjusio amžiaus 3 ir 4 dešimtmečiais buvo intensyviai rekonstruojamas Klaipėdos uostas, kuriamas lietuviškas laivynas.

Gali būti, kad lietuviškos jūrinės bangos pagautas mokytojų seminarijos auklėtinis atsidūrė Neapolyje Italijoje. Čia nuo 1938 iki 1943 m. Laivybos institute studijavo jūreivystę ir jūros geofiziką. Atostogų metu 1938–1939 m. plaukiojo Lietuvos ir Didžiosios Britanijos prekybiniais laivais. Ypač įsimintinas 1939 m. reisas Lietuvos laivu „Kaunas“. P. A. Mažeika buvo šio laivo įguloje, kai laivas nuskendo Šiaurės jūroje, jį torpedavus nacių povandeniniam laivui „U-57“.

Atmintis: laive „Šakiai“ su P. A. Mažeika atsisveikino jo artimieji ir Lietuvos jūrinės bendruomenės atstovai. / „Jūros“ archyvo nuotr.

Jūrininkų sąjungos pirmininkas

Galima daryti prielaidą, kad P. A. Mažeika buvo gabus mokslams, ypač jūriniams. Po studijų Italijoje, kai Lietuva jau buvo Antrojo pasaulinio karo ugnyje, jis kaip karo pabėgėlis pasitraukė į Vokietiją. Berlyno universitete studijavo jūrų biologiją.

P. A. Mažeika buvo vienas iš tų, kuris išeivijoje ėmėsi atkurti lietuviškas jūrines struktūras. 1948 m. sausio 24–25 d. Vokietijoje Flensburgo lietuviškoje jūrų mokykloje buvo surengtas emigracijoje buvusių Lietuvos jūrininkų suvažiavimas.

Jame atkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga emigracijoje. Lietuvą tuo metu jau buvo okupavę sovietai ir kokių nors ikikarinių lietuviškų organizacijų kūrimas nebuvo įmanomas.

Emigracijoje sukurtos Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininku buvo išrinktas P. A. Mažeika. Jis 1949 m. nusprendęs emigruoti į JAV šias pareigas perdavė L. Balsiui. 1952 m. Lietuvos jūrininkų sąjungos centras užsienyje persikėlė į JAV. P. A. Mažeika, kurį laiką buvo jo vicepirmininku, po to pirmininku, nuolat rinktas organizacijos valdybos nariu.

Pagarba: knygos „Baltijos jūros hidrodinamika“, kurią P. A. Mažeika skyrė Lietuvos jūriniam mokslui, viršelis. / Leidyklos nuotr.

Tyrė ir Baltijos jūrą

JAV P. A. Mažeika tapo žinomas ne kaip jūrininkas, o kaip jūrų srities mokslininkas. Įgijęs jūrinį išsilavinimą Neapolyje ir Berlyne, emigravęs į JAV jis iki 1954 m. dirbo Atlanto žvejybos įmonėse.

Nuo 1955 m. visiškai pasuko į jūrinę mokslinę veiklą. Iki 1968 m. dirbo Vašingtono Jūrų laivyno hidrografijos centre. Dirbdamas šiame centre turėjo sąsajų ir su Europa. 1958 m. tyrė Baltijos ir Šiaurės jūrą jungiančius sąsiaurius.

Įsimintinas ir 1969–1973 m. laikotarpis, kai jis vadovavo Atlanto atogrąžų biologijos laboratorijos vykdytai tyrimo programai. Nuo 1974 iki 1982 m. dirbo JAV jūrų laivyno mokslinio tyrimo laboratorijos vandenynų tyrėju.

Per mokslinio tyrimo laikotarpį P. A. Mažeika dalyvavo 7 ekspedicijose, tarp jų ir minėtoje 1958 m. Baltijos ir Šiaurės jūrose. P. A. Mažeika yra parašęs daugybę mokslinių straipsnių apie jūrų ir vandenynų hidrodinamiką. Jie buvo skelbiami JAV, Vokietijos ir kitų šalių spaudoje.

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, P. A. Mažeika susidomėjo tuo, kas vyko gimtinėje. Jau būdamas solidaus amžiaus (gimęs 1915 m.), jis dažnai lankėsi Lietuvoje, 1995 m. dalyvavo pirmojoje Lietuvos okeonologų konferencijoje. 2001 m. jis išleido lietuvišką vadovėlį „Baltijos jūros hidrodinamika“.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.