Klaipėdos universiteto mokslininkus, tiriančius, kaip tralavimas veikia Baltijos jūros dugną, tyrimų rezultatai privertė sunerimti. Pasirodo, Baltijos jūros dugnas gerokai išvagotas žvejybinių tralų.

Prieš pradėdami tyrinėti Baltijos jūros dugną, Klaipėdos universiteto mokslininkai išanalizavo per keturis milijonus palydovų duomenų, kad nustatytų, kuriose Baltijos jūros vietose intensyviausia žvejyba. Tyrimai, atlikti pasitelkus mokslinį laivą „Mintis“, jūros biologus gerokai nustebino.

„Tyrimai atskleidė, kad žvejyba dugniniais tralais yra pakankamai intensyvi. Kai kuriose vietose dugnas gali būti perariamas kelis kartus per metus“, – teigia Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslo darbuotojas dr. Andrius Šiaulys.

Jūros dugnu tempiamas žvejybos tralas, kuriuo žvejojamos menkės ir plekšnės, palieka iki pusės metro gylio ir 2–3 metrų pločio griovius. Žalojami ar žūsta vėžiagyviai, moliuskai ir kiti gyvūnai, kurie yra tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis.

Labiausiai mokslininkus nustebino, kad tralu atidengiamos sieros vandenilio, kuris rodo, kad nėra deguonies, turtingos nuosėdos. Nuosėdose be deguonies negali vykti jokie biologiniai procesai, tokiuose dugno plotuose negali gyventi bestuburiai. Tačiau specialistai negali teigti, kad dėl šios priežasties mažėja žuvų ištekliai Baltijos jūroje.

„Yra daugybė kitų priežasčių, dėl ko jų mažėja: dėl pačios žvejybos, kad yra gaudomos populiacijos. Bet, jeigu mažėja maisto pačioms žuvims, tai šitą reikia įvertinti ir tada būtų galima paskaičiuoti, kaip nukenčia mitybos rajonai žuvims“, – sako A. Šiaulys.

Mokslininkus džiugina, kad tik dešimtadalis intensyvios žvejybos tralu teritorijų sutampa su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms jūrinėms antims. Šie paukščiai maitinasi dugno gyvūnais, panerdami į 40 cm gylį. Todėl jūros dugno būklė jiems – labai svarbi.