Užuot saugoję Palangos centre augančius medžius, aplinkosaugininkai laimina barbarišką jų naikinimą. Už maumedžių giraitės išpjovimą jie skyrė vos 350 litų baudą ir net nepareikalavo atsodinti želdinių.

Klevai pavirto krūmais

Vakar atrakcionus didžiausiame Lietuvos kurorte, J.Basanavičiaus gatvėje, norinčiai statyti ir todėl vertingus želdinius sunaikinusiai olandų bendrovei „Leander LTU“ aplinkosaugininkai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Už tokį pat nusikaltimą Olandijoje grėstų keli metai kalėjimo. Mūsų gamtos saugotojai taip pat paskyrė bausmę – 350 litų baudą.

Aplinkos ministerijai pavaldaus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Remigijus Buožius suskaičiavo ir gamtai padarytą žalą. Užsieniečiai verslininkai Lietuvos valstybei turės sumokėti 19 893 litus ir 94 centus.

Tiek, gamtos saugotojų skaičiavimu, kainuoja nukirsti devyni J.Basanavičiaus gatvėje augę medžiai – eglės, paprastieji ir europiniai maumedžiai, klevai, kurių skersmuo siekė nuo 17 iki 36 centimetrų, bei penki krūmai: gudobelės ir kažkodėl aplinkosaugininkų šiai kategorijai priskirti plačialapiai klevai. Matyt, kad suma neatrodytų per didelė, gamtosaugininkai nustatė, jog žala gamtai buvo padaryta ir ją teks atlyginti už tai, kad buvo nuniokota žalioji veja.

Slėpė įkalčius

„Klaipėda“ prieš dvi savaites išsiaiškino, kad J.Basanavičiaus gatvėje olandai verslininkai savavališkai iškirto, liudininkų teigimu, apie dvidešimt storų medžių. Esą taip pasielgta todėl, kad sklype norėta pastatyti kuo daugiau atrakcionų. Tuomet vasarą juose galėtų pramogauti daugiau poilsiautojų ir užsieniečiai skaičiuotų didesnį pelną.

Apie iškirstus medžius informavus Palangos savivaldybės administracijos direktorių Valerijų Kuznecovą, šis į įvykio vietą nusiuntė miesto ekologą Vytautą Vizgirdą. Su juo kartu vyko ir Palangos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Antanas Čiunka.

Atvykę pareigūnai nustebo išvydę, kad apie sklype augusius ir nupjautus medžius liudijo tik likusios pjuvenos. Nupjautų medžių kelmai šiek tiek anksčiau akimirksniu buvo nupjauti ir išvežti.

Aplinkosaugininkai iki vakar skaičiavo, kiek medžių galėjo būti sunaikinta. Jie tyrinėjo prieš pusmetį rengtą sklypo detalųjį planą, kuriame buvo pažymėti visi čia augę medžiai. Žiūrint į planą skaičiuota, kiek lapuočių ir spygliuočių sklype liko. Tuomet ir išsiaiškinta, jog trūksta devynių medžių ir penkių krūmų.

Apgavo savivaldybę

Neatmetama galimybė, jog nupjautų medžių gali būti ir daugiau, mat verslininkai moka „gudriai“ parengti dokumentus.

Dar prieš savavališką medžių iškirtimą verslininkai iš kompanijos „Leander LTU“ Palangos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikė atrakcionų išdėstymo schemą, kad gautų leidimą juos pastatyti. Toje schemoje medžių, kurie dar nebuvo iškirsti, bet jau buvo tam pasmerkti, nebuvo pažymėta.

„Švelniai tariant, mus apgavo. Nepažymėjo medžių, kuriuos vėliau iškirto, lyg jų ir nebūtų buvę. Tačiau niekaip nesuprantu, kodėl taip reikėjo pasielgti, nes tie medžiai atrakcionams pastatyti netrukdė“, – stebėjosi V.Kuznecovas.

Paklaustas, ar nebus svarstoma galimybė už tokį poelgį iš olandų atimti leidimą atrakcionų veiklai, Palangos savivaldybės administracijos direktorius ryžto nedemonstravo: „Negražu – tik būdvardis. Atimti leidimų neturime jokio teisinio pagrindo“.

"Gyvenime visko būna"

Nors neįmanoma nesistebėti, kaip galima miesto centre, kuris dar pripažintas ir kultūros vertybe, niekieno nepastebėtiems iškirsti maumedžių ir kitų medžių giraitę, Palangos aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas R.Buožius labai didelio nusikaltimo neįžvelgė.

„Aišku, pažeidimas netoleruotinas, ir tai negerai. Bet devyni medžiai nėra daug. Blogai tik tai, kad jie nupjauti miesto centre, arti J.Basanavičiaus gatvės. Bet juk gyvenime visko būna“, – nežinia kodėl pažeidėjus gynė R.Buožius.

Galbūt todėl gamtos sergėtojai nereikalauja pažeidėjų atsodinti medžių, nors juos iškirtus buvo sugadintas Palangos kraštovaizdis.

„Nežinau, ar bus reikalaujama atsodinti medžius, nes ką tik priėmėme nutarimą, kaip nubausti pažeidėjus. Nežinau, bet turbūt niekas nereikalaus atsodinti. Susimokės gamtai padarytą žalą, ir tiek. Juk yra suderintas projektas dėl atrakcionų, rengiami kažkokie ilgalaikiai planai“, – nerišliai kalbėjo R.Buožius, patvirtinęs, kad jų, aplinkosaugininkų, pareiga – saugoti medžius.

Pastebėjus, kad saugo blogai, nes net nematė, kai miesto centre kertami medžiai, aplinkosaugininkas pabrėžė, jog svarbiausia tai, jog pažeidėjai buvo išaiškinti ir jiems skirta nuobauda.

„Jūs parašysite, kiti potencialūs pažeidėjai perskaitys. Juk svarbu ir prevencinis darbas“, – aiškino R.Buožius.

R.Baškytė nenori kalbėti

Miesto valdžios ir aplinkosaugininkų tūpčiojimo apie užsieniečius, Palangoje iškirtusius medžius, nesuprato ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Jis su komiteto nariais Palangoje lankėsi dieną prieš tai, kai buvo paviešinta istorija apie nukirstus medžius. „Iš paskos su dalgiu praėjo“, – ironizavo J.Šimėnas.

Jis tikino, kad jau pradėjęs tyrimą dėl Palangoje susiklosčiusios padėties.

„Mano nuomone, pati kalčiausia yra savivaldybė. Ji Palangoje labai silpna. Jei nesusitvarko, tegul kreipiasi pagalbos į kitas institucijas“, – priekaištavo parlamentaras.

Jo teigimu, kurorto valdžia turi pasielgti labai principingai – išvyti iš Palangos miesto centre medžius nukirtusius užsieniečius arba skirti jiems vietą pasistatyti atrakcionus kur nors užmiestyje.

„Tai ir būtų pats geriausias gamtai padarytos žalos atlyginimas, kai patys per savo poelgius patirtų materialinių nuostolių“, – tvirtino J.Šimėnas.

Tačiau paklaustas, kokių veiksmų imsis pats, juk Seimo Aplinkos apsaugos komitetas turi galių paveikti Palangos savivaldybę, J.Šimėnas neturėjo konkretaus atsakymo: „Pabandysime surašyti pikto pobūdžio raštą“.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė taip pat nesijautė atsakinga už Palangoje, ypač jos istorinėje dalyje, kuri pripažinta kultūros vertybe ir yra saugotina, klestinčią netvarką: „Čia paveldosaugininkų reikalas. Tai ne mūsų kompetencija, todėl nenorėčiau kalbėti“.

Žada kreiptis į teismą

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis teigė pradėjęs tyrimą dėl istorinėje Palangos dalyje iškirstų medžių.

„Jų naikinimas yra aplinkos keitimas, o tai toje Palangos vietoje be mūsų žinios negalimas veiksmas“, – tvirtino pareigūnas.

Jis labai nustebo išgirdęs, kad vakar nuobaudą medžių kirtėjams skyrę aplinkosaugininkai paprašė atlyginti tik gamtai padarytą žalą, bet nepareikalavo medžių atsodinti.

„Stebiuosi aplinkosaugininkais, nes panašu, kad jie atstovauja socialiai neatsakingiems verslininkams. Net neabejoju, jog žmonės, pamatę kertamus medžius, skambino gamtos sergėtojams, tačiau kodėl jie nereagavo? Iškirtus medžius buvo sunaikintas kraštovaizdis, todėl jį reikia atkurti. Reikalausiu, kad vietoj nukirstų medžių, ten, kur buvo jų kelmai, atsodintų naujus želdinius. Ir tokius pat, kokie buvo. Tegul atveža 15 metų amžiaus maumedžius ir pasodina iš naujo. Jei reikės, kreipsimės į teismą“, – tikino N.Puteikis.

Vedėjo teigimu, toks medžių iškirtimas reiškia tik viena – norą būsimoms statyboms išsivalyti sklypą.

Nuomos sutartis neteisėta?

Sklypas J.Basanavičiaus gatvėje, kur ir buvo iškirsti medžiai, priklauso valstybei, tačiau yra išnuomotas bendrovei „Kurorto statyba“. Ši sklypą yra pernuomojusi olandų kompanijai „Leander LTU“, kuri jau ne vienerius metus į Palangą atveža atrakcionus.

„Kurorto statybos“ įmonei 2005-aisiais buvo išduotas leidimas sklype nukirsti kelis medžius, tačiau verslininkai taip nepasielgė, o leidimo galiojimas baigėsi po metų.

Už želdinių sunaikinimą baudžiami olandai aplinkosaugininkams tvirtino, kad jie ir rėmėsi tuo 2005 metais išduotu leidimu, nes jį perdavė „Kurorto statyba“.

„Gal ir buvo koks nors neapsižiūrėjimas. Tačiau jie turėjo pasitikrinti. Be to, leidimas buvo išduotas mūsų įmonei, taigi – ne jų“, – tikino „Kurorto statybos“ direktorius Donatas Bubnys.

Paklausus, ar vis dėlto olandai prašė verslininkų leisti kirsti medžius, D.Bubnys staiga kažkodėl prarado atmintį ir tvirtino nieko neprisimenantis.

„Mes labai ant jų pykstame ir dar svarstysime, ką daryti“, – tvirtino direktorius, neatmetęs tikimybės, kad paprašys olandų iš sklypo išsikraustyti su visais atrakcionais.

Tačiau gali būti, jog prašyti neteks, nes nuomos sutartis tarp „Kurorto statybos“ ir „Leander LTU“ sudaryta galbūt neteisėtai.

„Valstybinės žemės valdytoja yra Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Todėl jei „Kurorto statyba“ sklypą norėjo pernuomoti, turėjo gauti mūsų leidimą. Mūsų žiniomis, tokio leidimo apskritis nėra išdavusi“, – tvirtino Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis patikino, kad jau pradėtas patikrinimas dėl pernuomotos valstybinės žemės. A.Šulcas pabrėžė, jog apskrities administracija labai retais atvejais leidžia pernuomoti valstybinę žemę. Todėl jei paaiškėtų, kad „Kurorto statyba“ sklypą olandams išnuomojo be apskrities sutikimo, sandoris bus negaliojantis ir atrakcionai iš šio sklypo turės būti išvežti.