Vilnius nutraukė sutartį

„Savo ieškinio pareiškimu ieškovas prašo išieškoti 12 090 167 971 JAV dolerių (2024 m. lapkričio 27 d.) žalą iš Lietuvos Respublikos“, – rašoma nuolatinio arbitražo teismo (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) pranešime spaudai.

„Belaruskalij“ 2023 m. spalį prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 m. sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.

Su argumentais nesutinka

Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galbūt pažeidžiant 1999 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.

„Belaruskalij“ pateikus ieškinį prieš Lietuvą, Susisiekimo ministerija pernai gruodžio pradžioje teigė nesutinkanti su visais jame pateiktais kaltinimais ir savo argumentus pateiks arbitražui.

„Vien tai, jog „Belaruskalij“ pareiškė reikalavimus Lietuvai, savaime nereiškia tokių pretenzijų pagrįstumo. Priešingai – Lietuva yra įsitikinusi visišku savo sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu“, – tuomet BNS teigė ministerija.

Pasak jos, sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė ES bendru jos narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina, jos galioja šiuo metu ir turi poveikį.

ES Bendrasis Teismas jau yra atmetęs „Belaruskalij“ ieškinį, kuriame sankcijos buvo ginčijamos, be to, Lietuvos teismai yra atmetę „Belaruskalij“ skundus ir konstatavę, kad šalies institucijų sprendimai buvo teisėti.

12 090 167 971 – tiek JAV dolerių iš Lietuvos reikalauja trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

Gabeno milijonus tonų

BNS pernai rugsėjį skelbė, kad arbitražo būstinė bus Ženevoje, Šveicarijoje, jam vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler iš Šveicarijos, jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine’as Kettani iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary’is Douglas iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 m. pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 m. vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 m. pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“.

Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.

Ieškinio vertė – viena didžiausių

Vis dėlto Baltarusijos kalio trąšų gamintojų bendrovės reikalaujama suma, tikėtina, keisis.

Taip teigia arbitražinės teisės ekspertas Audrius Žvybas. Be to, anot jo, neaišku, ar yra pagrindo jos apskritai reikalauti.

Advokato teigimu, Baltarusijos trąšų milžinės reikalaujama suma gali ir augti, ir mažėti, tačiau įprastai ieškinyje nuostoliai būna apskaičiuojami gana laisvai.

„Imant maksimalius ieškinyje pateiktos žalos dydžius, galima iki labai gražaus skaičiaus prieiti. Bet jei ginčas toliau vyks, įsijungs ekspertai, kurie tam tikromis metodologijomis turės iš vienos pusės pateiktos žalos dydį pagrįsti, o iš kitos – mėginti paneigti, sukritikuoti“, – BNS aiškino advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris.

Pasak eksperto, „Belaruskalij“ ieškinio vertė – viena didžiausių Lietuvos istorijoje, tačiau nėra itin didelė pasauliniu mastu.

Pasak advokato, tarptautiniuose arbitražuose ieškinių sumos gali siekti ir 50–60 mlrd. eurų.

„Viskas priklauso nuo to, kaip suma apskaičiuota ieškinyje. Paprastai praktikoje, ypač ankstyvose stadijose, suma būna „nupiešta“ labai laisvais skaičiavimais – imant teorinius, pačius geriausius, maksimaliausius scenarijus“, – sakė A. Žvybas.

Jis tikino manąs, jog Lietuva „padarys viską, kad žalos dydis gerokai sumažėtų“, nors neatmetė, kad „suma galėtų koreguotis į abi puses“.

„Dar klausimas, ar yra pagrindo apskritai reikalauti tos žalos“, – pridūrė A. Žvybas.

Ginčo išlaidos sieks 1 mln. eurų

Anto jo, ginčo šalių išlaidos arbitraže gali pasiekti 1 mln. eurų arba dar daugiau, jei bus pasitelkti ekspertai, žalas apskaičiuojantys specialistai. Jo teigimu, Lietuvos laukia ilgas ir sudėtingas ginčas.

„Ginčas tikrai bus kompleksinis, nepaprastas, nes veikiausiai arbitrų kolegijai teks spręsti keletą svarbių klausimų – dėl tuo metu galiojusios dvišalės investicijų apsaugos sutarties tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kokia teisė šiam ginčui taikoma, ar tarptautiniai teisės aktai bei su Europos Sąjungos sankcijomis susiję teisės aktai galiojo tinkama apimtimi, ar jie tikrai galėjo būti pagrindas nukrypti arba nesilaikyti dvišalės sutarties“, – BNS sakė A. Žvybas.

Reikalaudama atlyginti daugiau nei 12 mlrd. JAV dolerių nuostolius dėl, jos teigimu, neteisėtai nutrauktos sutarties „Belaruskalij“ pareiškė, jog Lietuva pažeidė 1999 m. dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. O Vilnius tikino, jog taip įgyvendino ES sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu.

„Arbitrai turės nuspręsti, kuris argumentas ar kuris reguliavimas turėtų turėti viršenybę, bet kol kas, nežinant visų detalių ir kaip tiksliai suformuluotas reikalavimas, būtų labai spekuliatyvu spręsti, kaip ginčas turėtų pasibaigti“, – teigė A. Žvybas.

Užtrukti gali ir dešimtmetį

Pasak teisininko, panašūs ginčai arbitražuose trunka nuo 2–3 iki 5–6 metų arba net iki dešimtmečio, o jei sprendimai anuliuojami, pradedami nagrinėti iš naujo.

Nors Susisiekimo ministerija pernai teigė nesutinkanti su visais jame pateiktais kaltinimais, kol kas nėra aišku, kokios pozicijos laikysis nauja, jau šios kadencijos ministerijos vadovybė.

Kol kas nėra visiškai aiški ir naujosios Lietuvos Vyriausybės pozicija šiuo klausimu.

Vis dėlto „Belaruskalij“ tarptautiniam arbitražui pateikus 12 mlrd. JAV dolerių ieškinį prieš Lietuvą, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad tai yra politinio spaudimo priemonė.

„Aš niekaip nevertinu, arbitražas įvertins pagrįstumą šitų ieškinių. Ar tai 16, 10 ar 12 mlrd. eurų – jokio įspūdžio nedaro. Mes manome, kad tai yra politinio spaudimo priemonė“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

„Mes niekaip nereaguosime. Yra teisininkai, kurie dirba savo darbą, ir jie jį padarys. Manome, kad Lietuvos pozicija yra teisinga“, – pridūrė G. Paluckas.