Pereiti į pagrindinį turinį

Biurokratija laivuose nuolat plečiasi

2024-11-01 12:00

Jei koks nors XIX a. burlaivio kapitonas prisikeltų, jis greičiausiai vėl griūtų negyvas pamatęs, kiek įvairiausių dokumentų privalo būti šiuolaikiniame laive.

Realybė: kone kiekvienas atliekamas veiksmas laivuose privalo būti fiksuojamas.
Realybė: kone kiekvienas atliekamas veiksmas laivuose privalo būti fiksuojamas. / V. Matučio nuotr.

Biurokratija suklestėjo

Nuo šių metų spalio Lietuvoje įsigaliojo naujas jūrų laivuose privalomų būti dokumentų sąrašas.

Mūsų laikų jūriniuose laivuose privalo būti trijų tipų dokumentų rinkiniai.

Pirmąjį iš jų sudaro konvencijos, kodeksai ir kiti su laivyba susiję teisės aktai. Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose privalo būti 29 tipų šio pobūdžio dokumentų rinkiniai.

Nors gyvename elektronikos amžiuje, laivuose dokumentai privalo būti tiek popieriniai, tiek skaitmeniniai variantai. Laivų įguloms tai sukelia tam tikro keblumo, nes dokumentai privalo būti atnaujinami, kai tik atliekami kokie nors jų pakeitimai.

Įprasta, kad laivuose už dokumentų atnaujinimą, jų saugojimą atsakomybė paprastai yra skiriama vienam iš laivo kapitono padėjėjų. Taip pat įprasta, kad dokumentai turi būti laikomi bet kuriam įgulos nariui lengvai prieinamoje vietoje. Įprastai tai būna vieta šalia laivo kapitono tiltelio.

Biurokratija laivuose ypač suklestėjo maždaug nuo XX a. vidurio. Iš pagrindinio jūros laivų konvencinių dokumentų paketo seniausiai, 1965 m., yra priimta Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL).

Visiems ir atskiriems laivams

Pagal Lietuvos klasifikaciją, išskiriami 9 tipų jūriniai laivai: keleiviniai, tanklaiviai, konteinervežiai, sausakrūviai, krovininiai ir krovininiai keleiviniai jūrų keltai, kroviniai, SGD laivai-saugyklos, žvejybos, nekonvenciniai. Tarptautinėje klasifikacijoje laivų yra dar daugiau.

Įvairių dokumentų yra tiek daug, kad jau sugalvotas netgi atskiras privalomų laivų žurnalų registras.

Visuose šiuose laivuose privalo būti keturi dokumentai: 1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), 1972 m. Konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG), 1979 m. Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija (SAR) ir 1965 m. Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL).

Bene svarbiausias tarptautinis laivybos dokumentas yra 1974 m. priimta Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), bet ji nėra privaloma žvejybos ir nekonvenciniams laivams. Jūrininkams itin svarbi 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje (MLC), tačiau ji taip pat nėra privaloma žvejybos ir nekonvenciniams laivams.

Žvejai turi savą, tik jiems vieniems skirtą dokumentą – 2007 m. Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (Konvencija Nr. 188).

Tam tikra prasme dar svarbesni yra lietuviški teisės dokumentai. Iš 29 laivuose privalomų būti jūrinės teisės aktų 12 yra Lietuvos įstatymai, statutai, taisyklės ar aprašai.

Laivuose su Lietuvos vėliava privalo būti nuolat atnaujinamas Lietuvos saugios laivybos įstatymas, Lietuvos prekybinės laivybos įstatymas, išskyrus žvejų laivus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės, laivų avarijų ir incidentų tyrimų aprašas, pranešimų apie laivų avarijas aprašas, tarnybos Lietuvos jūrų laivuose statutas, su darbo sauga ir priešgaisrine sauga susiję dokumentai.

Atsirado net žurnalų registras

XIX a. burlaivio kapitonui visos tos konvencijos, įstatymai ar taisyklės būtų tarsi siuntiniai iš pragaro. Jo laikais visuose burlaiviuose buvo privalomas vienintelis dokumentas – laivo žurnalas.

Dabar laivuose, be laivo žurnalo, yra privalomi dar 65 įvairūs žurnalai, planai, vadovai, instrukcijos, procedūrų aprašymai, sąrašai. Iš esmės viskas, kas vyksta laive, privalo būti fiksuojama kokiame nors atskirame žurnale, išraše ar dar kokiame dokumente.

Įvairių dokumentų yra tiek daug, kad laivuose jau sugalvotas netgi atskiras privalomų laivų žurnalų registro žurnalas.

Dar vieną 66 dokumentų rinkinį laivuose sudaro įvairūs liudijimai (sertifikatai). Laivuose privalo būti vos ne viską, kas juose vyksta, patvirtinantys liudijimai, sertifikatai, specifinių reikalavimų dokumentai ir panašiai. Laivuose turi būti netgi triukšmo lygio matavimo protokolai, reiso duomenų registratoriaus atitikties liudijimas, automatinės indentifikavimo sistemos ataskaitos forma, laivo istorijos tęstinio įrašo dokumentas, netgi laivo navigacinių žibintų atitikties sertifikatai. Taip pat laivuose privalo būti sertifikuoti vos ne visi jų svarbiausi veiklos, saugumo ir energetiniai mazgai ir elementai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
o kam mums

čia domėtis laivais kai Lietuva ne tik savo laivynų bet ir nei vieno savo valstybinio laivo neturi? O Jūreivystės kolegija parengusi jaunuosius specialistus juos paleidžia kaip šunis į platųjį pasaulį nesukdama galvos kur jie eis? Net praktikos atlikimu patys kursantai turi rūpintis jau nekalbant apie visokius mokesčius ir įmokas.. Ir vis atsiranda kažkas kas stengiasi nugyvent, sunaikint ar nureformuot šitą vienintelę tikrai vertingą jaunuolių mokymo įstaigą..O jie mat apie biurokratiją laivuose rašo..:D) Dar apie tvarkas kosminiuose laivuose parašykit:D)
6
0
Jūrų kapitonas

Rašant apie reikalingus dokumentus būtina bent pasidomėti kokiu pagrindu reikalaujami dokumentai. Pirmiasiai Tai FAL konvencija Ji reikalingu dokumnetų kiekį laive numato. 1965 m. KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINĖS JŪRŲ LAIVYBOS SĄLYGŲ LENGVINIMO PRIEDO PATAISOS FAL konvencijoje pateikiami standartai, rekomenduojama praktika ir taisyklės, kuriais supaprastinami formalumai, informacijos reikalavimai ir procedūros, susijusios su laivų atvykimu, buvimu ir išvykimu. Prie FAL komiteto TJO parengė standartizuotus FAL dokumentus (žinomus kaip FAL formos), kuriuos gali naudoti valdžios institucijos ir vyriausybės. Tai Juridinis jūrų teises pagrindas
2
-2
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų