- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarojoje Žydų pašnekesių klubo diskusijoje, kurią inicijavo aktorius ir žurnalistas Arkadijus Vinokuras, buvo paliestos ir Klaipėdos rusakalbių nuotaikos, kurios buvo itin audringos po Lietuvos Vyriausybės sprendimo uždaryti Rusijos Federacijos konsulatą uostamiestyje.
Žydai turi patirtį
Diskusiją moderavęs A.Vinokuras teigė, jog Lietuvos istorija visuomet buvo kosmopolitinė, kad ir kiek šį faktą neigtų vietiniai nacionalistai.
"Neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą paveikė kiekvieno mūsų emocijas. Tenka rinktis tarp gėrio ir blogio. Išskyrus gal tik penktąją koloną. Kas ta penktoji kolona? Kažkas tuojau pirštu beda į Lietuvos etnines bendruomenes. Todėl mūsų diskusijos tikslas yra supažindinti su Lietuvos etninių bendruomenių požiūriu į esamą situaciją Ukrainoje", – kalbėjo A.Vinokuras.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teigimu, žydų požiūris šiuo klausimu yra vienareikšmis – užpuldinėti svetimos valstybės negalima.
"Žydai šiuo atveju iš visų etninių grupių šiuo klausimu išsiskiria, nes mes turime ne tik požiūrį, bet ir patirtį. Per mūsų daugiau nei 5 tūkst. metų istoriją mūsų tautiečiams daugybę kartų teko kovoti už savo laisvę, nepriklausomybę ir už savo valstybę", – teigė F.Kukliansky.
Ji tvirtino, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje po karo apsigyveno nemažai žydų, atvykusių iš Rusijos, tai nereiškia, kad jie palaiko dabartinę Rusijos agresiją, nes būtent jų patirtis to neleidžia daryti.
"Gal ne visi su manimi sutinka, gal jie kitaip traktuoja tuos faktus, bet aš negaliu būti atsakinga už visus Lietuvoje gyvenančius žydus. Tačiau Lietuvos žydų bendruomenė turi savo aiškią poziciją šiuo klausimu", – pabrėžė F.Kukliansky, pridūrusi, kad visos Europos žydų organizacijos susivienijo į vieną organizaciją ir padeda ne tik Ukrainoje gyvenantiems žydams, bet ir ukrainiečiams.
Yra žmonės, kurie mato faktus ir juos pripažįsta. Ir yra žmonės, kurie gyvena kažkokių iliuzijų pasaulyje.
Žodžiai būna pavojingi
Diskusijoje dalyvavusi kultūros istorikė Violeta Davoliūtė akcentavo: šis karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad mes kone realiu laiku matome visus įvykius.
"Šiuo metu vykstanti brutali agresija stebima realiu laiku. Natūralu, kad smurtas turi mums poveikį, kuris yra savaime stiprus emociškai. Tačiau įvyko ir konstruktyvių dalykų, matome, kad tai sutelkė pilietinę visuomenę. Bet tuo pat metu atsirado impulsas ieškoti vidinių priešų. Bet kai yra tokia suirutė, labai pavojinga klijuoti apibendrinančias etiketes", – teigė V.Davoliūtė.
Anot kultūros istorikės, šiuo metu viešumoje skambantys žodžiai gali būti labai pavojingi, nes grubus, netaktiškas kalbėjimas turi agresijos užtaisą.
"Žmonės, kurie valdo dideles auditorijas, gali pakreipti jų emocijas į vieną ar kitą pusę, todėl jie turėtų atsargiai naudoti retoriką, nes kiršinimas yra propagandos dalis. Propagandos požiūriu nieko naujo neišrasta, propagandos tikslas – skaldyti, žeisti, skaudinti, kol bus visiškai susilpninta bendruomenė", – tvirtino V.Davoliūtė.
A.Vinokuras pritarė, kad reikia išlaikyti sveiką protą ir nepasiduoti emocijoms, juolab rusakalbė visuomenė Lietuvoje yra nevienalytė.
"Labai džiaugiuosi, kad toks pokalbis vyksta šiandien. Nors mūsų visata taip jau sukurta, kad žmonės yra skirtingų tautybių, religijų, kalba skirtingomis kalbomis, kažkur mūsų antropologija ir mūsų požiūriai išsiskiria, nors į tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir aplinkinėse valstybėse požiūris yra gana panašus", – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andžejus Pukšto, pripažinęs, kad vis dėlto buvo tam tikras disonansas dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pozicijos šiuo klausimu.
A.Pukšto priminė, jog jo istorinė tėvynė Lenkija labai remia Ukrainą, priėmė 3 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
O vietiniai lenkai, ypač Vilniuje, esą yra nedaug paveikti putininės propagandos.
Jie kas savaitę perveda nemažas sumas į fondą, kuris perka reikalingus daiktus ir siunčia į Ukrainą.
Įstrigę iliuzijų pasaulyje
Komunikacijos specialistas ir propagandos tyrinėtojas Viktoras Denisenka pabrėžė, jog, remiantis faktais, Rusija karą pradėjo ne šiemet, o 2014-aisiais, tik dabar jis peraugo į kitą stadiją – atvirą karinį konfliktą.
"Ir tai yra vienos valstybės agresija prieš kitą, suverenią valstybę. Yra žmonės, kurie mato faktus ir juos pripažįsta. Ir yra žmonės, kurie gyvena kažkokių iliuzijų pasaulyje. Rusakalbių bendruomenė nėra vienalytė. Tačiau nereikėtų tvirtinti, kad rusakalbiai labiau paveikti rusiškos propagandos. Tiesa, Rusija labai daug investuoja į propagandos sklaidą. Tačiau tyrimai rodo, kad ne vien rusakalbiai yra labiausiai paveikiami tos propagandos", – teigė V.Denisenka.
Ekspertas tvirtino, jog žodžio laisvė nėra žodžio anarchija, įskaitant neapykantą ir karo kurstymą, nes mes gyvename pagal tam tikras taisykles.
O dabartinėje situacijoje tiek rusiškų TV kanalų, tiek ir RF konsulato Klaipėdoje uždarymas buvo teisinis ir moralus sprendimas.
Diskusijoje buvo paliestos ir Klaipėdos rusakalbių nuotaikos. Kai kurie jų pyksta dėl Lietuvos Vyriausybės sprendimo uždaryti RF konsulatą ir to neslepia, todėl esą su šiais žmonėmis būtina kalbėtis ir aiškinti, kas realiai vyksta, o ne tai, ką jie išgirdo iš Kremliaus propagandistų.
"Atsparumas blogiui, humanizmas nugali, konsoliduoja, tai – demokratinės visuomenės išraiška. Tai, ką matome Ukrainoje, yra visiškas blogis karo uniforma, V.Putino visuomenės atspindys, tačiau nereikia tapatinti visos tautos su tuo visišku blogiu", – reziumavo A.Vinokuras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą2
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?13
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai11
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...