Tuo metu Rusijos smūgių vienam Ukrainos vakaruose esančiam miestui aukų skaičius padidėjo iki 26, tarp žuvusiųjų – trys vaikai.
JAV pasiūlyme atsispindi tam tikros maksimalistinės Rusijos sąlygos karui užbaigti – reikalavimai, kuriuos Ukraina nuolat atmesdavo kaip prilygstančius kapituliacijai.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastangos vėl įtraukti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administraciją į taikos procesą per netikėtą vizitą į Turkiją žlugo, kai neatvyko, kaip manyta, prie jo turėjęs prisijungti JAV pasiuntinys.
Mes nesuprantame, ar tai tikrai Trumpo versija, ar jo aplinkos.
Pagal JAV taikos pasiūlymo projektą prašoma „pripažinti Krymą ir kitas sritis, kurias užėmė Rusija“, ir „sumažinti kariuomenę iki 400 tūkst. karių“, AFP sakė šaltinis, susipažinęs su pasiūlymu ir kalbėjęs anonimiškai.
Be to, Ukraina atsisakytų visų tolimojo nuotolio ginklų.
„Svarbus niuansas yra tas, kad mes nesuprantame, ar tai tikrai Trumpo versija“, ar „jo aplinkos“, pridūrė pareigūnas.
Anot šaltinio, lieka „neaišku“, ką Rusija turėtų padaryti mainais.
Tuo pat metu į Kyjivą atvyko JAV kariuomenės sekretorius Danielis Driscollas (Danielis Driskolas), vadovaujantis aukšto rango Pentagono delegacijai, kuri turėjo susitikti su Ukrainos pareigūnais ir aptarti būdus, kaip užbaigti karą, pranešė JAV transliuotojas „CBS News“, cituodamas JAV kariuomenę. Trečiadienį D. Driscollas susitiko su Ukrainos gynybos ministru Denysu Šmyhaliu.
JAV svetainė „Axios“ anksčiau pranešė, kad Maskva ir Vašingtonas rengė slaptą planą, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
Kremlius atsisakė komentuoti šią informaciją, o vėliau pareiškė, kad pažangos susitarimo dėl taikos klausimu dar nėra. AFP kreipėsi į Baltuosius rūmus dėl komentarų.
Rusija šiuo metu yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos, didžiąją dalį šių žemių nuniokojo kovos veiksmai.
Prieš pranešimus apie naują JAV taikos pasiūlymą trečiadienį Rusija surengė plataus masto ataką prieš vakarinį Ternopilio miestą, kuriame, atnaujintais duomenimis, žuvo 26 žmonės.
„Per vėlu“
Ternopilyje dešimtys gelbėtojų naudodamiesi kranais tikrino griuvėsius po sparnuotųjų raketų smūgių daugiabučiams. Po sprogimų, kurie buvo girdimi trečiadienį 7 val. ryto (ir Lietuvos laiku), gatvėse pasklido tiršti pilki dūmai.
Miesto pareigūnai pranešė, kad dėl gaisrų chloro koncentracija ore padidėjo ir šešis kartus viršija normą. Jie paragino 200 tūkst. Ternopilio gyventojų neiti iš namų ir užsidaryti langus.
Rausva antklode apsisiautusi 46 metų Oksana laukė naujienų apie savo 20-metį sūnų Bohdaną.
Naujienų agentūrai AFP ji pasakojo: „Išėjau į darbą, o sūnus liko namie. Paskambinau jam iš mikroautobuso ir pasakiau: „Bohdanai, apsirenk ir eik į lauką.“ Jis atsakė: „Mama, nesijaudink, viskas bus gerai.“ Bet jau buvo per vėlu.“
Jos sesuo Natalija Bačinska sakė, kad šeima gyveno devintajame aukšte.
„Jų butas visiškai dingo (...). Jis (Bohdanas) dar nesurastas“, – sakė ji.
Gelbėjimo tarnybos pranešė atnaujintus duomenis, kad žuvo 26 žmonės, įskaitant tris vaikus, o dar 92 žmonės, įskaitant 18 vaikų, buvo sužeisti.
„Tai žmonės, kurie paprasčiausiai buvo namie, ramiai miegojo“, – sakė V. Zelenskis.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) trečiadienį pareiškė esąs pasibaisėjęs dėl civilių aukų skaičiaus per Rusijos smūgius Ternopilyje.
„Šįryt Ukrainoje vėl skausmingai atsiskleidė galingų tolimojo nuotolio raketų ir vis dažniau Rusijos pajėgų naudojamų dronų bangų keliamas siaubas“, – sakoma V. Turko pareiškime.
„Štai kaip tikrovėje atrodo Rusijos „taikos planai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Žiema
Smūgis Ternopilyje surengtas Rusijai prieš žiemą alinant Ukrainos energetikos tinklus, o išvargintai Kyjivo kariuomenei patiriant spaudimą fronto linijoje.
Kyjivas netikėtą V. Zelenskio vizitą į Turkiją pateikė kaip dalį pastangų vėl įtraukti Jungtines Valstijas į pokalbius dėl karo pabaigos.
Tačiau D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) neatvyko, nors Ukraina skelbė, kad jis turėtų prisijungti prie derybų.
Jose nedalyvavo jokie Rusijos pareigūnai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) paragino kariaujančias puses prisijungti prie derybų Stambule, kur po trijų šiais metais vykusių derybų ratų buvo tik apsikeista belaisviais ir grąžinti nužudytų karių palaikai.
V. Zelenskis sakė, kad norėtų iki metų pabaigos atnaujinti apsikeitimą karo belaisviais su Rusija.
Tačiau pagrindinė Ukrainos viltis yra ta, kad Vašingtonas gali priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo, taip pat ir sankcijomis Maskvai.
Mūšio lauke Rusijos kariai lėtai, bet pastoviai žengia į priekį, o Maskva tvirtina, kad tęs kovą, jei Ukraina nenusileis jos reikalavimams.
