Baudas naikino

Aistros verda dėl kelyje tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Rimkų viaduko esančių sektorinių greičio matuoklių darbo.

Vairuotojai sulaukė baudų už rugsėjo pradžioje fiksuotus greičio viršijimus.

Dienraštis rašė apie praėjusių metų rugsėjo 19–26 dienomis kilusį skandalą dėl kelio ženklų painiavos šiame ruože.

Lietuvos kelių policija suskaičiavo, kad minėtomis dienomis iš viso buvo skirtos 4 205 baudos.

Vairuotojai vidutiniškai sulaukė nuo šešių iki dvylikos eurų baudų už greičio viršijimus.

Tą kartą pasipiktinimo banga kilo, kai vairuotojai užfiksavo kelininkus, juoda plėvele vyniojančius ženklus.

Vairuotojams kilo klausimas – kodėl kurį laiką pabuvę atviri, staiga ženklai buvo apvynioti?

Šio magistralinio kelio savininkas yra Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Tačiau kelio remontu ir priežiūra užsiima įmonė „Kelių priežiūra“.

Po pasipylusių vairuotojų skundų, direkcija kreipėsi į įmonę „Kelių priežiūra“, kuri paaiškino, kad painiava kilo dėl pakeistų kelio ženklų, tačiau tai nebuvo suderinta su Kelių direkcija.

Paprastai tariant, kelininkai suremontavo dalį kelio ruožo ir nusprendė, kad juo galima būtų leisti važiuoti ne 50, o 70 km/val. greičiu

Vyrai sudėjo ženklus, bet sektorinių matuoklių darbas dar vis buvo nesureguliuotas.

Ženklai:  žurnalistų fiksuotose nuotraukose matyti, kad nuo sausio 4 dienos Dituvos keliu buvo leidžiama važiuoti 70 km/val. greičiu. Vėliau greitis dalyje ruožo buvo mažintas, lapkritį vėl padidintas iki 70 km/val. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Po tarnybų susirašinėjimo, nuspręsta, kad baudas reikia anuliuoti.

Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informavusi tuos vairuotojus, kurie jau sumokėjo baudas, kreiptis į inspekciją ir pinigai bus grąžinti.

Susibūrė 300 vairuotojų

Baudos buvo anuliuotos viršijusiems greitį tik nuo rugsėjo 19 iki 26 dienos.

Visi kiti, važiavę šiuo keliu, pavyzdžiui rugsėjo pradžioje, pranešimus apie baudas pradėjo gauti pirmosiomis šių metų dienomis, praktiškai po penkių mėnesių nuo nusižengimo.

Socialiniame tinkle iš karto užvirė aistros dėl tos pačios situacijos.

Kelių direkcija atsiprašo eismo dalyvių už susidariusią situaciją ir dėkoja už supratimą.

Vairuotojai ėmė dalintis nuotraukomis ir kelti klausimą, kad vis tik šiame kelio ruože kelininkai galėjo persistengti su ženklinimu.

„Pirmiausiai kyla klausimas, kodėl važiuojant į vieną pusę tuo pačiu keliu, galioja 53 km/val. vidutinis leistinas greitis, o kitą pusę – 59 km/val. greitis? Kelias tai tas pats. O baudas žmonės gauna už skirtingus viršijimus. Jei paliksime tris kilometrus paklaidai, išeitų kažkur turėjo galioti 56 km/val. greitis. Kas matė tokį kelio ženklą?“ – klausė vienas internautų, ėmęs burti vairuotojus kolektyviniame ieškiniui.

Iš viso bendram ieškiniui registravosi 300 vairuotojų. Žmonės dedasi po kelis eurus tam, kad būtų sukaupta suma advokato paslaugoms.

Painiava su ženklais

Didžiausias klaustukas daugelio galvose kilo dėl ženklo 70 km/val., kuris pasitinka vairuotojus, išsukusius iš Jakų žiedinės sankryžos.

Šis ženklas stovi nuo praėjusių metų sausio 4 dienos.

Redakcijos žurnalistų darytose fotografijose matyti, kad ties sektorinio matuoklio pradžia sausio 3-ąją stovėjo antras kelio ženklas, kuris nurodė 70 km/val. greitį.

Važiuojant Klaipėdos kryptimi taip pat stovėjo 70 km/val. leidžiantis greitis.

Kilus skandalui dėl rugsėjį imtų kaitalioti ženklų, nepadidinus leistinos greičio ribos matuokliuose, rugsėjo 26 dieną darytose fotografijose jau fiksuota, kad ties sektorinio greičio matuoklio stovu yra pastatytas jau ne 70, o 50 km/val. greitis. Po juo kabo lentelė, nurodanti, kad tokio greičio privalu laikytis du kilometrus.

„Važinėju kiekvieną dieną šiuo keliu. Sektorinis matuoklis greitį matuoja penkių kilometrų ruože. Dabar tikrai yra 50 km/val. greitį dviejuose kilometruose nurodantis ženklas. Bet visa šeima matėme, kad tie ženklai buvo nusukinėjami. Kas juos nusukdavo, neaišku. Kada jie keisti buvo, taip pat klausimas. Niekas nepateikia eismo schemos, iš kurios būtų aišku nuo kada iki kada galiojo ženklinimas. Vairuotojas patiems reikia įrodinėti savo tiesą“, – pečiais gūžčiojo priekuliškis Jonas, vienas iš kolektyvinio ieškinio organizatorių.

Vyras kėlė klausimą, kas nutiks, kai vairuotojai sulauks nuobaudų už dar ankstesnius nusižengimus?

„Baudas gali išrašinėti du metus po nusižengimo. Tai kiek susidarys baustųjų nuo sausio mėnesio?“ – stebėjosi vairuotojas.

Prisiekė ženklų nelietę

Įmonė „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono vadovas Algmintas Šmitas, komentuodamas vairuotojų keliamus klausimus, akcentavo, kad pakartotinai šiame kelio ruože ženklai nebuvo keičiami.

„Dar kartą atkreipsime vairuotojų dėmesį, kad kelio ženklai „Kelių priežiūros“ buvo keičiami tik rugsėjo 19 d. – rugsėjo 26 d. Minėtu laikotarpiu kelio ženklai buvo pakeisti, nesulaukus Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) patvirtinimo (leidimo). Per kelias dienas pradėjome gauti žinias iš vairuotojų, jog juos fiksavo greičio matuokliai. Todėl nedelsiant ėmėmės veiksmų – grąžinome ženklus atgal, laukėme naujo suderinimo iš LAKD“, – pasakojo A. Šmitas.

Įmonė raštu kreipėmės į Kelių direkciją ir Lietuvos kelių policijos tarnybą su prašymu anuliuoti baudas.

„Policijos tarnybos prašytas anuliuoti baudas per minėtą laikotarpį, kai mūsų darbuotojai fiziškai keitė ženklus. Iki tol kelio ženklų pakeitimas iš mūsų pusės – nuo pat darbų pradžios sausio mėnesį nebuvo daromas. Todėl įmonei „Kelių priežiūrai“ nėra pagrindo kreiptis dėl baudų anuliavimo kitu laikotarpiu. Reali veikla, susijusi su kelių ženklų keitimu, iki tol nebuvo vykdoma. Išimtis – jau minėta savaitė nuo rugsėjo 19 d. iki rugsėjo 26 d.“, – akcentavo Vakarų regiono vadovas.

Tačiau vairuotojų užfiksuotose nuotraukose matyti, kad kelio ženklai rugsėjį pradėti keisti rugsėjo 23 dieną.

„O baudas anuliavo nuo 19-osios. Ar neatrodo visa tai, kaip palaida bala?“ – internete klausė vienas internautų.

Greitis: kelyje į Dituvą vairuotojai nebežino kokiu greičiu važiuoti – pasipylus baudoms, keli šimtai vairuotojų ketina teisme išsiaiškinti kokia eismo reguliavimo schema galiojo magistraliniame kelyje.

Stabdė baudų skyrimą

Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė dar lapkritį buvo klausta dienraščio, ar neketinama peržiūrėti kitų nuobaudų teisėtumo, tačiau tą kartą buvo atsakyta, kad vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių ir viskas.

Šį kartą sulaukusi praktiškai to paties žurnalistų klausimo Kelių direkcija vis tik ėmėsi išsamesnio situacijos tyrimo.

„Informuojame, kad gavus naujos informacijos dėl situacijos kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda nuo 223,631 km iki 228,609 km, Kelių direkcija raštu kreipiasi į įmonę „Kelių priežiūra“, įrengusią greičio ribojimo ženklus ir į rangovą, įrengusį vidutinio greičio matavimo sistemą, patikslinti paaiškėjusias naujas aplinkybes.

Informaciją prašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijai pateikti skubos tvarka“, – dienraštį „Klaipėda“ informavo A. Ramoškaitė.

Kelių direkcija taip pat raštu kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą laikinai, kol paaiškės aplinkybės, sustabdyti kelyje užfiksuotų greičio viršijimo pažeidimų apdorojimą.

Prašoma stabdyti baudų išrašinėjimą nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.

„Direkcija, gavusi prašomą informaciją, priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų ir apie tai informuos Lietuvos kelių policijos tarnybą. Kelių direkcija atsiprašo eismo dalyvių už susidariusią situaciją ir dėkoja už supratimą“, – raštu redakcijai rašė A. Ramoškaitė.

Kada veikė matuoklis?

Perklausus, kodėl pasirinktas toks peržiūros laikas, A. Ramoškaitė patikslino, kad terminas pasirinktas nuo rugpjūčio 19 d., nes tik tada pradėjo veikti vidutinė greičio matavimo sistema.

Prieš tai A. Ramoškaitė buvo teigusi, kad matavimo sistema pernai veikė nuo gegužės, kai buvo atlikta metrologinė patikra.

„Nuo rugpjūčio 19 d. matavimo sistema pradėjo veikti ir perdavinėti pažeidimus į Administracinių nusižengimų registrą (ANR)“, – patvirtino A. Ramoškaitė.

Paklausus kokias aplinkybes direkcija aiškinsis, direkcijos atstovė pareiškė, kad visas galėjusias turėti įtakos.

„Kelių direkcija gavusi informaciją priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų“, – tikino A. Ramoškaitė.