Atsiras daugiau konkurencijos

Daugiausiai diskusijų sukėlė tai, kodėl nauju kodeksu yra naikinama ankstesnė tvarka, kai burinių laivų techninę priežiūrą Lietuvoje atlikdavo vienintelė institucija - Lietuvos buriuotojų sąjunga.

„Nuo ne­pri­klau­so­my­bės lai­kų taip bu­vo nu­si­sto­vė­ję, kad bu­vo tik vie­na Bu­riuo­to­jų są­jun­ga, ku­ri ates­ta­vo burinius laivus. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau se­niai ra­šė raš­tus, kad tai tvarka tu­ri bū­ti pa­keis­ta“, - aiškino susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot jo, dabar atėjęs laikas pakeisti sistemą, įvesti daugiau skaidrumo.

Numatoma, kad pa­nai­ki­nus iš­skir­ti­nius įga­lio­ji­mus Lie­tu­vos bu­riuo­to­jų są­jun­gai vyk­dy­ti bu­ri­nių jach­tų tech­ni­nes ap­žiū­ras, ji tai ir toliau galės daryti po atestacijos. Tačiau tas funkcijas galės vykdyti ir kiti Lie­tu­vos trans­por­to sau­gos ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pagal vi­siems tai­ko­mus vie­no­dus kri­te­ri­jus atestuoti asmenys.

Iš esmės tai reiškia, kad į buriavimo sritį įsilieja daugiau konkurencijos. Kaip tai paveiks itin specifinių burinių laivų techninę priežiūrą parodys laikas. Kai kurių problemų su būriniais laiveliais Lietuvoje yra. Jei seni automobiliai į Lietuvą plūsdavo pagrinde iš Vokietijos, tai jachtų srityje mūsų šalis yra tapusi senų švedų jachtų supirktuve.

Daugės vogtų laivų?

Tam tikro Seimo narių nuogąstavimo sulaukė tai, kad Vi­daus van­de­nų transporto ko­dek­sas numato, jog nebereikės registruoti ir atlikti techninę priežiūrą iki 6 metrų ilgio sportinių, pramoginių laivų, burinių jachtų, turistinių plaustų, vandens dviračių savininkams, jei jie nenaudos laivelių komerciniais tikslais.

„Ar ne­at­si­tiks taip, kad Lie­tu­vo­je bus la­bai pa­pras­ta plauk­ti vog­tu lai­vu, piktnaudžiau­ti tuo, nes ži­no­ma, kad re­gist­ruo­ti ne­rei­kia, tech­ni­nės ap­žiū­ros nerei­kia, tai ko­dėl to ne­da­ry­ti?“, - klausė Seimo narys Valius Ąžuolas.

Anot susisiekimo ministro R.Masiulio, šis veikla yra liberalizuojama atsižvelgiant į kitų Europos šalių praktiką. Liberalizavus mažų laivelių naudojimo asmeniniais tikslais tvarką kokių nors blogybių nepadaugėjo.

„Dėl tokių laivelių naudojimo didėja pačių laivų savininkų atsakomybė. Daug kas, ir mes diskutavome, kad dėl laivų traktavimas yra liberalesnis nei dėl automobilių. Bet automobiliai yra padidintos rizikos zona, jų yra daug, jų greičiai didesni“, - pastebėjo R.Masiulis.

Daugybė teisininkų pastabų

Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­so pataisų priėmimas perkeltas svarstyti Seime į birželio 11 dieną. Jo priėmimą kiek pristabdė tai, kad buvo gauta daug įvairių pastabų iš Seimo teisės departamento. Jų buvo net 39.

Nemažai vietų Vi­daus van­de­nų trans­por­to ko­dek­se paprašyta patikslinti sąvokas, kurios turi būti aiškios, tikslios ir taisyklingos, naudojamos siekiant teisinio nuoseklumo.

Dėl diegiamos naujos privačios priežiūros sistemos iškilo ir tokių klausimų - kodėl valstybės duomenų registras turėtų neatlygintinai teikti duomenis įvairioms įmonėms ir bendrovėms, nes tokių išimčių nenumatantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas?

Iškilo klausimas ir dėl to, kaip patikrinti Lietuvoje plaukiojančio užsienio šalies piliečio laivelį, jei registracija jo šalyje yra neprivaloma?

Klausimų kyla ir dėl baudimo už vandens priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kaip elgtis, jie atsisakoma, kad būtų tikrinamas blaivumas?

Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas netgi pastebėjo, kad tarp valdančiosios daugumos ir ministro R.Masiulio esanti tam tikra įtampa, nes sulaukęs kritikos ir kritiškų pastabų iš savų, iš pačios valdančiosios daugumos. Ar čia turima galvoje ir tas pastabas dėl ministro teikto Vi­daus van­de­nų transpor­to ko­dek­so projekto? Betgi jas pateikė ne politikai, o Seimo teisininkai?