Ginčas – dėl turto

Grafienės F.L.Broel-Pliaterienės gyvybė užgeso 2015 m. spalį Vašingtone. Jai buvo 94-eri.

Švėkšnos dvarui priklausęs Vilkėno dvaras pastarąjį kartą buvo restauruotas 2007 m.

Nuo tada į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas dvaras buvo ardomas laiko ir piktavalių.

Ar šiam Pamario krašto istoriniam perlui bus lemta atgimti, svarstė ir Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas.

Rūpestis: kol buvo gyva, F.L.Broel-Pliaterienė rūpinosi abiem jai priklausiusiais dvarais – Vilkėnų ir Švėkšnos, tačiau istorinių objektų paveldėtoja net neįtarė, kas nutiks dvarams po jos mirties. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Pirkėjui teks sukti galvą, kaip įveiklinti šį objektą ir tam gali prireikti ne vieno milijono.

„Mirus grafienei, turto paveldėtojais tapo trys asmenys. Du gyvena Amerikoje, o viena lietuvė likusi gyventi Lietuvoje. Dešimt metų paveldėtojai niekaip nuosavybės nepasidalindavo. Kol turto paveldėtojai nebuvo sutarę dėl visų detalių, nuosavybė nebuvo įregistruota Registrų centre. Ir štai dėl ko jie negalėjo to padaryti – tarkime, vienam paveldėtojui atitektų Švėkšnos vila „Genovefa“, antram – Vilkėnų dvaras, o trečias tegautų ūkinius pastatus. Akivaizdu, kad turto dalys būtų nelygios. Dėl to jie ir nepasidalino turto ilgą laiką, nes kažkuris jų juk būtų jautęs  nuoskaudą, jei jam būtų atitekusi mažesnė dalis“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Pasak L.Kavaliausko, trims paveldėtojams pavyko įregistruoti nuosavybę visų trijų asmenų vardu.

„Tuomet buvo nuspręsta jį parduoti, o pelną pasidalinti į lygias tris dalis. Lietuvoje gyvenanti paveldėtoja prasitarė, kad lyg ir yra pirkėjas“, – tikino L.Kavaliauskas.

Istorija: įspūdingą Vilkėno dvaro parką 1880 m. prie pat Švėkšnos ėmė kurti Aleksandras Broel-Pliateris. Jis 1897 m. čia pastatė ir neorenesansinio stiliaus rūmus. 1911 m. Švėkšnos dvaro savininkas Jurgis Pliateris II vedė savo pusseserę Vilkėno dvaro grafaitę Janiną Pliaterytę, tada Švėkšnos ir Vilkėno dvarai buvo sujungti. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Prireiks ne vieno milijono

Kol kas skelbimų portaluose puikuojasi tik Vilkėno dvaro skelbimas.

Vila „Genovefa“ neparduodama, viena paveldėtojų yra prasitarusi, kad norėtų šį išskirtinį objektą išsaugoti sau.

Vos prieš kelias savaites pasirodžiusiame skelbime minima, kas parduodama šioje dvarvietėje.

Laisvūnas Kavaliauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

Tai 277 kv. metrų ploto statinys – gyvenamasis pastatas, 20,7 ha ploto žemės sklypas, 1,3 tūkst. kv. m ploto pastatas-įstaiga, sandėlis, kurio plotas 868 kv. m, mechaninės dirbtuvės, kurias sudaro 317,5 kv. m, bei arklidės, kurių plotas siekia kone tūkstantį kv. m.

Švėkšnos ir Vilkėno dvarai gali būti vadinami tikrais šio krašto perlais. Šie objektai mūsų krašte vieninteliai tokio kalibro.

Ko gali tikėtis tokiu pirkiniu susidomėjęs investuotojas?

Paaiškėjo, kad šalia Švėkšnos dvarui priklausančio tvenkinio paveldėtojai negalėtų atidalinti sodybai priskirto žemės sklypo ir atskirtą dalį parduoti atskirai.

„Visa bėda, kad tokių objektų žemės sklypai nedalomi. Ne, atskirai tvenkinio negalima bus parduoti. Iš tiesų, pirkėjui teks sukti galvą, kaip įveiklinti šį objektą ir tam gali prireikti ne vieno milijono. Tai ne taip paprasta“, – svarstė L.Kavaliauskas.

Grafienės: F.L.Broel-Pliaterienės kvietimu Švėkšnoje anuomet lankėsi ir Veliuonos dvaro savininkė grafienė Olga Vaksel, kurią iš Kanados pasikvietė, kai gavo šv. Jokūbo statulėlę už labdarą. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Dvaruose kuriasi senoliai

Pajūrio krašte yra ne vienas istorinis dvaras, kurio nuosavybė buvo grąžinta paveldėtojams. Kokia lemtis ištinka tokius objektus?

„Populiaru tokiuose ansambliuose kurti senelių namus ar prieglaudas. Klaipėdos rajone esantys globos namai „Senjorų dvaras“ įsikūrė buvusioje Vėžaičių dvaro teritorijoje. Savininkas dvaro bravoro vietoje nusprendė įkurti senelių namus. Ir iš tiesų – aplinka graži, dvaro pastatai sutvarkomi, surandama veikla. Analogiškas sprendimas buvo ir Aukštadvaryje, kur vienuolyno pastate duris atvėrė senelių namai“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Tiesa, ne visas idėjas dvarų savininkams pavyksta įgyvendinti.

„Turime Laukžemės pavyzdį, kur dvarą įsigijusi savininkė taip pat galvojo ten įrengti senelių namus, tačiau projektas įstrigo. Iškilo bėdos dėl žemės sklypo. Pastatui nėra priskirtas žemės sklypas. Taip ir Vilkėno dvare negalima bus atidalinti: žemės sklypas – po kiekvienu pastatu, kuriuos kas nors norėtų įsigyti“, – pastebėjo L.Kavaliauskas.

Dabartis: vandalai ir laikas prieš 14 metų restauruotą dvarą nusiaubė iki pamatų – langus suniokojo žmonių rankos, o sienų apdailą apardė lietus ir vėjas. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Planai žlugo dėl žemės?

Praėjusių metų pabaigoje nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų portaluose taip pat pasirodė pranešimas, kad Laukžemės dvaras yra parduodamas. Už šį dvarą taip pat prašyta 400 tūkst. eurų.

Kretingos rajone esančiam dvarui priklauso centriniai rūmai, statyti 1903 m. Tai – tinkuoto mūro, neorenesansinio stiliaus, vieno aukšto dvaras su mansarda.

Pagal kultūrinį vertingumą Kretingos rajone jie pretendavo tapti antraisiais po Kretingos dvaro rūmų.

Dvarui priklauso svirnas, apie 1900 m. statytas iš rąstų. Dvarvietėje yra ir grūdų sandėlis, vadintas magazinu. Tai – XIX a. pradžioje statytas, akmenų mūro pastatas, kuris yra vienas iš kelių Lietuvoje išlikusių šios paskirties pastatų.

Visi sklypai po pastatais yra valstybės nuosavybė, sudarytos jų nuomos sutartys. Dvarui priklauso 21 aro sklypas, išnuomotas iki 2058 m.

Parkas: aplink Vilkėno dvarą buvęs parkas šiuo metu apleistas. Pro sužėlusią medžių tankmę keliautojas net nepastebi skulptūros „Rebeka“ kopijos. Tikroji prancūzų skulptoriaus Huberto Louis-Noëlio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) 1983-iaisiais buvo perkelta į Palangos parko rožyną. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Laukžemės dvaro pastatas gali sudaryti apie 1,5 tūkst. kv. m. Dvare sovietmečiu veikė mokykla.

Laukžemės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios.

1913 m. šį dvarą įsigijo prelatas Konstantinas Olšauskas ir daktaras Ipolitas Stonkus. Tarpukariu dvare šeimininkavo savininko sūnus agronomas Jonas Stonkus.

Tačiau 1944 m. dvaro sodyba su žeme nacionalizuota. Laukžemės kolūkis statinius naudojo ūkio gamybinei veiklai.

Ardė laikas ir piktavaliai

O šiuo metu parduodamo Vilkėno dvaro būklė kelia įvairių minčių.

Pastatas pastarąjį kartą restauruotas grafienės L.Broel-Pliaterienės pastangomis 2007 m. Nors meistrai restauravo tik pastato išorę, tuomet dvaro viduje dar buvo galima išvysti autentiškų detalių.

Šiuo metu net antrojo aukšto dvaro langai jau išdaužyti, kai kur ir pirmajame aukšte matyti, kad medžio plokštėmis dangstytos langų angos yra atviros. Tikėtina, jog pro jas į vidų nuolat patenka niokotojai.

Pro vieną iš išdaužtų langų matyti, kad visiškai supuvo medinė perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto, lubose atsivėrė kiaurymė.

Apdaila: 2007 m. tvarkant dvaro išorę jo vidus nebuvo restauruotas, tačiau jį dar puošė išlikusios autentiškos detalės. Šiuo metu matyti, kad supuvo perdanga iš pirmo aukšto į antrąjį. (Aldonos Aleksėjūnienės archyvo nuotr.)

Vandalai jau spėjo nuplėšti metalinius lietaus vamzdžius, o fasado apdaila ne tik papilkėjo nuo drėgmės, bet ir ėmė byrėti.

Dvaro apsuptyje kadaise kerojęs įspūdingas parkas šiuo metu atrodo apgailėtinai. Išvirtusių medžių niekas čia netvarko ne pirmus metus.

Sprendžiant į vėžių, aplink dvarą žiemą buvo laigyta keturračiais.

„Daugybė Klaipėdos krašto dvarų yra sunykę, sovietmečiu virtę daugiabučiais. Tad Švėkšnos ir Vilkėno dvarai gali būti vadinami tikrais šio krašto perlais. Šie objektai mūsų krašte vieninteliai tokio kalibro. Švėkšna – ypatingas miestas su savita istorine struktūra. Pradedant įvaža į miestą pro Švėkšnos bažnyčią, toliau patenkama į centrinę aikštę, kuri grįsta akmenimis. Toliau matome sutvarkytą sinagogą. Miestelį ypač puošia vila „Genovefa“ ir aplink ją esantis parkas. O miestelio pabaigoje keliautojas išvysta kapinaites su Pliaterių koplyčia. Švėkšnos bažnyčioje saugomos stacijos, kurios priklausė šiai Pliaterių koplyčiai. Važiuojant toliau, patenkama į Vilkėno dvarą. Toks nedidelis miestelis, o turi tiek lankytinų objektų. Visus šiuos objektus sutvarkius ir įveiklinus, būtų galima tikrai atgaivinti Švėkšnos miesto gyvenimą. Gal nepavyktų pakartoti Pakruojo dvaro sėkmės, tačiau tikrai įmanoma, įtraukus bendruomenę, Švėkšną atgaivinti. Aš to ir palinkėčiau“, – savo vizija pasidalino L.Kavaliauskas.