Įžvelgia tris galimybes

2024 m. gruodį baigsis SGD laivo dešimties metų nuomos, priežiūros ir valdymo sutartis su Norvegijos kapitalo bendrove „Hoegh LNG“, tad vėliausiai iki kitų metų pabaigos Lietuva savininką turėtų informuoti, ar ketina įsigyti laivą.

Pasak KN komercijos direktoriaus Mindaugo Naviko, šalies įstatymas įpareigoja pasirinkti ekonomiškiausią bei naudingiausią variantą įsigyjant laivą, tad siekiant maksimalaus skaidrumo paskelbtas konkursas, ieškant geresnio arba panašaus įrenginio.

Viešasis konkursas – tik vienas šio proceso etapų. Pats procesas pradėtas praėjusių metų lapkritį nuo rinkos tyrimų, kai buvo apklausiami galimi dalyviai, vėliau surengta vieša konsultacija, kurios metu laivų statytojai ir savininkai išsakė lūkesčius.

M. Navikas atkreipė dėmesį, kad tokių laivų rinka pasaulyje nėra didelė, tik apie 30 laivų. Galimybes riboja ir laivui įsigyti numatytas biudžetas – 160 mln. eurų, nes tokia būtų maksimali paskolos suma.

Limitas: M. Navikas neslepia, kad dėl riboto biudžeto mažai šansų nusipirkti naują laivą. (S. Lukošiutės nuotr.)

Pasak komercijos direktoriaus, galimos trys konkurso baigtys: viena jų – naujo laivo įsigijimas, tačiau jau dabar abejojama, ar laivų statytojai ir šeimininkai galėtų pasiūlyti naują laivą už tokią kainą.

Realesnė tikimybė – įsigyti naudotą laivą. Trečia galimybė – konvertuotas laivas, kai krovinį atgabenantis laivas paverčiamas į įrenginį-dujų saugyklą, primontuojant išdujinimo įrangą.

Vertins ne tik kainą

„Laivo įsigijimo kaina tėra vienas elementų, taip pat bus vertinama, kiek atsieis išlaikyti patį laivą, įgulą, kokie bus dujų energetiniai kaštai, laivo gebėjimas veikti šaltuosiuose vandenyse, galimybė dujas teikti nepertraukiamai. Vienas svarbesnių parametrų – laivo atitiktis krantinei“, – konkurso atrankos kriterijus vardijo KN SGD Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas dr. Arūnas Molis.

Pasirinkimas: pasak A. Molio, laivo įsigijimo kaina tėra vienas iš elementų, svarstant apie naująjį pirkinį. (S. Lukošiutės nuotr.)

Statant krantinę KN ir Uosto direkcija investavo apie 70 mln. eurų. Be to, įsigyjamo laivo charakteristikos negali būti prastesnės nei dabartinio.

Pasak A. Molio, įsigyti laivą – logiškas sprendimas, priimtas nesivadovaujant emocijomis. Prieš įsigyjant naująjį pirkinį buvo vertinama kaimyninių rinkų plėtra ir tendencijos, SGD terminalo perspektyvos.

Poreikis auga

„SGD terminalas yra labai svarbus, užtikrinant energetinę nepriklausomybę ir galimybę Lietuvos vartotojams pasirinkti, iš kur pirkti gamtines dujas. Ateityje terminalas vaidins labai reikšmingą vaidmenį. Gamtinių dujų vartojimas mūsų regione iki 2030–2040 metų išliks panašaus lygio, o Lenkijoje gamtinių dujų vartojimas išaugs“, – pastebėjo KN SGD Komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.

Kainos: J. Šilinskaitė-Venslovienė paaiškino, kad gamtinės dujos brangsta, atsižvelgiant į pasaulio rinkos tendencijas. (S. Lukošiutės nuotr.)

Kaimyninė Lenkija planuoja elektros ir šilumos gamybai naudojamas anglis keisti į švaresnes bei tvaresnias alternatyvas, kaip švariausią atsinaujinantį kurą pasirinkdama gamtines dujas.

Nuo 2023 m. lenkai ketina riboti gamtinių dujų patekimą iš Rusijos. 2022 m. atsiras nauja gamtinių dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tad tikimasi, kad Lietuva gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį, tiekiant gamtines dujas Lenkijos rinkai.

Pigiau atsivežti

Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje suvartojama daugiau nei 60 proc. tiekiamų dujų. Buitinių gamtinių dujų vartotojų skaičius kasmet auga. Per pirmąjį šių metų pusmetį gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje išaugo 17,5 proc. Šią žiemą gamtinių dujų suvartojimas buvo pasiekęs aukščiausią ribą per parą.

„Tai rodo, kad galimybė įsigyti gamtinių dujų pasaulinėje rinkoje skysta frakcija ir atsivežti į Klaipėdos SGD terminalą dažnu atveju yra palankiau, nei pirkti dujas alternatyviai iš Rytų kaimyno „Gazprom“, – sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

Šiuo metu SGD terminalas gali patenkinti visus Lietuvos gamtinių dujų vartotojų poreikius.

Dujos dujovežiais atkeliauja iš įvairių šalių, 15 proc. sudaro dujos iš Rusijos. SGD terminale nuo veiklos pradžios priimtas 241 laivas.

Kodėl brangsta dujos?

„Norime pasidžiaugti, kad SGD terminalas sudarė galimybę naudotis viena mažiausių gamtinių dujų kaina Europoje vien dėl alternatyvos rinktis.

Pastaruosius dvejus metus Europoje ir pasaulyje išgyvenamas įdomus ciklas: pernai kaina dėl pandemijos ir sumažėjusio vartojimo buvo nukritusi į neregėtas žemumas.

Šių metų žiemą prognozuojamas gamtinių dujų kainos šuolis. Pasaulyje didėja gamtinių dujų paklausa dėl augančių rinkų Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Dėl COVID-19 įtakos nauji projektai dėl gamtinių dujų skystinimo buvo pristabdyti, tad poreikis gerokai viršija esamą pasiūlą. Tai turi įtakos pasaulinėms dujų kainoms. Tad Lietuva, kaip ir visas pasaulis, mokės didesnę kainą už gamtines dujas“, – paaiškino Komercijos skyriaus vadovė.