Nuo daugiabučiame name įdiegtos centrinio šildymo sistemos atsijungę klaipėdiečiai už jos renovaciją bus priversti mokėti tūkstančius litų. Žmones ginti turintys valdininkai į keblią situaciją patekusiam klaipėdiečiui tik patarė kreiptis į teismą, nes, anot jų, būtų įdomu.

Atsijungė 1997-aisiais

Liepų gatvės 25-ojo namo pirmajame aukšte 400 kv. m ploto patalpas turintis klaipėdietis Kęstutis Šliauderis nuo centrinio šildymo sistemos atsijungė dar 1997 m. Procesas buvo teisėtas – gautas ir kitų to namo gyventojų pritarimas, parengtas ir suderintas projektas, atsijungimą palaimino ir šilumą tiekianti bendrovė "Klaipėdos energija".

"Apskaičiavome, kad mums bus pigiau šildytis elektra, todėl ir nusprendėme atsijungti nuo bendros sistemos. Dabar per mūsų patalpas neina joks bendras namo vamzdis, šildomės elektra, patys gaminamės ir karštą vandenį", – teigė pašnekovas.

Dešimtmetį žmonės neturėjo jokių problemų, bet jos prasidėjo šiemet, kai daugiabučio namo administratorius, gavęs gyventojų sutikimą, ėmėsi renovuoti centrinio šildymo sistemą.

Iš namų valdų gauta sąskaita K.Šliauderį pribloškė – buvo pareikalauta sumokėti 566 litus už karšto vandens reguliatorių keitimą.

"Kodėl turėtume mokėti, jei mums karštas vanduo netiekiamas, mes jį šildomės patys? Jokiais karšto vandens reguliatoriais tikrai nesinaudojame", – piktinosi klaipėdietis.

Reikalauja 3 tūkst. litų

Jis parašė namų valdoms ir priminė, kad jau daugiau nei dešimtmetį yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos. Tačiau atsakymas buvo aiškus – mokėti vis tiek reikia.

"Namų valdos pradėjo grasinti, kad skolą išsiieškos per teismus. Nenorėjau bylinėtis, todėl tuos 566 litus ir sumokėjau. Tačiau tai, kas nutiko dabar, jau peržengė visas ribas", – buvo apstulbęs K.Šliauderis.

Spalio pabaigoje jis iš namų valdų gavo sąskaitą, kurios vienoje eilutėje puikavosi įspūdingi skaičiai – 2  668 litai. Tokią sumą reikia pakloti už šildymo ir karšto vandens sistemos remontą.

"Absoliuti nesąmonė. Kodėl turiu mokėti už remontą, kuris man nereikalingas, juk aš ta sistema nesinaudoju. Ta suma yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jį pridėjus išeina mokėti daugiau nei 3 tūkst. litų. Iš kur man žinoti, kad tai vienkartinis mokestis? Gal ir kitą mėnesį gausiu tokią pat sąskaitą", – dėl logikos stokos siuto klaipėdietis.

Jis vėl parašė namų valdoms, kad šios vadovautųsi protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir šią sumą išskirstytų tiems namo gyventojams, kurie naudojasi šildymo sistema.

Išlieka bendrasavininkiu

Tačiau K.Šliauderio pastangos išvengti mokesčio už remontą – kova su vėjo malūnais.

Jau į pirmąjį raštą namų valdoms gavo atsakymą, kad jis privalo finansiškai prisidėti prie visų bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir šildymo bei karšto vandens sistemos, remonto išlaidų.

Namų valdų sukurptame atsakyme teigiama, kad Civiliniame kodekse numatyta, jog "butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Tai reiškia, kad savininkas net ir teisės aktų numatyta tvarka atjungęs savo šilumos ir karšto vandens įrenginius bei tinklus nuo bendrų tinklų išlieka bendrojo naudojimo šilumos ir karšto vandens sistemos bendrasavininkiu, todėl jis lygiai taip pat kaip ir kiti savininkai privalo išlaikyti šiuos bendrojo naudojimo objektus." Tai esą išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Be to, į namą centralizuotai tiekiama šiluma yra ne tik paslauga, bet ir resursas pačiam namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl net ir nuo centrinio šildymo sistemos atsijungęs žmogus neabejotinai turi mokėti už jos remontą ar renovaciją.

Padėtų kitiems žmonėms

"Mūsų patalpos yra komercinės, jose veikia įmonė. Jei reikės mokėti tokius mokesčius už šildymo sistemos, kuria net nesinaudojame, remontą, iškart galime skelbti bankrotą, nes mokesčiai ir taip baigia prismaugti", – nevilties neslėpė K.Šliauderis.

Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė klaipėdiečiui buvo suteikusi vilčių, tačiau jos greitai žlugo.

"Jei nesinaudoja, tai ir nereikia mokėti, juk tai logiška. Tačiau situaciją pasiaiškinsiu", – tvirtino E.Radavičienė.

Po kurio laiko perskambinęs šio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis jau pateikė kitokią versiją.

"Egzistuoja norma, kad šildymo sistema yra bendrojo naudojimo objektas, todėl ja turi rūpintis visi tame name butus ar patalpas turintys savininkai. Tačiau šis klausimas yra svarstytinas. Sąskaitą gavęs žmogus gali kreiptis į teismą. Ir, beje, būtų labai įdomus precedentas. Teismo išaiškinimas padėtų ir kitiems tokių problemų turintiems žmonėms", – svarstė V.Jonaitis.

Siūlė tartis su kaimynais

Jis pasiūlė ir kitą išeitį – K.Šliauderis turėtų susitarti su kitais namo gyventojais, kad jie prisiimtų naštą ant savo pečių.

"Turtas yra valdomas savininkų bendru sutarimu. Todėl galima tartis su kaimynais, kad jie sumokėtų tuos pinigus už remontą. Namų valdos savivaliauti ir kitaip išskirstyti remontui išleistų pinigų negali, reikia gyventojų sutikimo", – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

Tartis su gyventojais rekomendavo ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. Tačiau ji pabrėžė, jog ši galimybė tik teorinė, nes gyventojai, vargu, ar prisiims sumokėti mokesčius už kaimyną.

"Civilinis kodeksas į tokią problemą patekusiam žmogui yra nepalankus. Įsirengęs autonominę šildymo sistemą jis netapo visiškai savarankiškas ir vis tiek yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis. Suprantu, žmogaus pasipiktinimą, tačiau įstatymai nerašomi išskirtinėms situacijoms", – teigė K.Vintilaitė.

Atsijungti – nesąmonė

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis buvo dar griežtesnis. Anot jo, pavienių butų savininkams atsijungti nuo centrinio šildymo yra nesąmonė. "Kai prasideda nesąmonės, tai viena nesąmonė dengia kitą. Nėra čia ką ir komentuoti", – išgirdęs klaipėdiečio problemą rėžė K.Jauniškis.

Jis teigė, kad šildymo sistema yra visų namo gyventojų reikalas, todėl jie ir turėtų nuspręsti, kaip šildyti daugiabutį.

"Mūsų ministerija neskatina, kad nuo centrinio šildymo sistemos atsijungtų pavieniai butai. Tai tas pats, kas šonkaulį išsiimti. Be to, tokie atsijungimai pridaro nuostolių kitiems žmonėms, įveda destrukciją. Pasaulyje seniai žinoma, jog centrinio šildymo sistema yra gėris, tik pas mus ji – blogis, nes didelės sąskaitos. Todėl ministerija ir deda visas pastangas, kad žmonės turėtų galimybę šildytis pigiau", – tvirtino K.Jauniškis.

Papildyta:

Prieš savaitę įsigaliojo energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirašytos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kuriose numatyta daugiau teisių vartotojams.

„Ir senoje šių taisyklių redakcijoje buvo numatyta vartotojų teisė atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau buvo įdėta ir saugiklių – tokiam žingsniui turėdavo pritarti šilumos tiekėjai, kurie yra monopolininkai, todėl sutikimo ir neduodavo. Dabar šiose taisyklėse numatyta, kad gyventojai gali įsirengti kombinuotas šildymo sistemas, jei taip nusprendžia dauguma namo gyventojų“, - aiškino K.Jauniškis.

Jis pabrėžė, jog įrengti kombinuotą šildymo sistemą bus galima tik visam namui, o ne pavieniams butams. „Namas nebus atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau gyventojai gali pasiskaičiuoti, jog jiems būtų pigiau įsidiegti geoterminio šildymą, šilumą galinti elejtra ar saulės baterijomis. Svarbu, kad naudojama nauja šildymo sistema būtų ekologiška, o jai stingant pajėgumų gaminti šilumą, ją imti iš centralizuotos šildymo sistemos“, - teigė K.Jauniškis.

Lietuvoje kol kas yra tik vienas daugiabutis namas, kuriame įdiegta tokia kombinuota šildymo sistema. Alytuje stovinčiame name yra ne tik centralizuotas šildymas, bet įdiegta ir geoterminio šildymo sistema.

„Namo gyventojai investavo apie 40 tūkst. litų, išsimokėti turi per 10 metų. Tačiau įvertinus ir šias išlaidas, jie gauna 13 proc. mažesnes sąskaitas nei kiti alytiškiai“, - tikino K.Jauniškis.

Šio namo gyventojai, norėdami įsidiegti ir geoterminį šildymą, turėjo bylinėtis su centralizuotai šilumą tiekiančia bendrove, nes ji nedavė susitikimo. Dabar esą teisminių ginčų tikrai bus išvengta.