„Žiemą poreikis didėja, tad atvirkščiai turėtų būti, t. y. kaina turėtų mažėti“, – sakė vilnietis.

Deja, tačiau temperatūra nukrito ir šilumos kaina lapkritį pakilo.

„Brangimo priežastys tradicinės – didėjanti paklausa“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Visoje šalyje vidutinė centralizuotos šilumos kaina lapkritį augo 9 proc. palyginti su spaliu. Iš didmiesčių labiausiai išsiskyrė Vilnius – per mėnesį kaina pašoko daugiausiai 23 proc.

„Nenutiko nieko, tai visiškai įprastas ekonominis reiškinys. Šildymo sezonui įsibėgėjus, vėstant orams ir kaina kyla. Taip yra absoliučiai kiekvienais metais“, – aiškino „Gijų“ Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau vilniečiams kyla klausimų, nes biokuras nepabrango – tai kas vyksta?

„Dujas naudoja? Juk nenaudoja, tai kodėl biokuras pabrango?“ – svarstė gatvėje pakalbintas vyras.

Sostinė lapkritį sunaudojo trečdaliu mažiau biokuro nei spalį, tačiau net 86 proc. šilumos buvo gaminama iš dujų. Panaši situacija ir Šiauliuose.

„Kai kuriose katilinėse, išaugus šilumos poreikiui, nebeužtenka biokuro tam, kad padidintume šilumos gamybą. Todėl tam tikrais atvejais tenka naudoti gamtines dujas“, – pasakojo „Šiaulių energijos“ atstovė Inga Stumbrienė.

Šilumininkai aiškina, kad konkurencija tarp šilumos gamintojų taip pat didelė.

„Jei vasarą nedirba arba mažomis kainomis konkuruoja, tai žiemą stengiasi atsiimti. Tai lemia, kad didžiuosiuose miestuose didesni šilumos kainų svyravimai“, – kalbėjo Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Tiek Vilniuje, tiek Kaune lėmė nepriklausomos šilumos gamintojų siūlomos kainos aukcionuose“, – tvirtino A. Bagočiutė.

Tiesa, rudens pradžioje Vilniaus meras gyrėsi, kad šilumos kaina bus rekordiškai maža ir net mažiausia iš visų didmiesčių. Tačiau dabar taip nėra. Lapkritį pigiausiai šiluma kainuoja Klaipėdoje ir Panevėžyje. Brangiausiai Kaune, kur kaina artėja prie 8 centų už kilovatvalandę.

„Labai nenorėčiau lyginti miestų, nes juose situacija su šilumos gamintojais tikrai skirtinga“, – komentavo R. Jasiulionienė.

Kyla klausimas, kaip atrodys lapkričio sąskaitos? Šilumininkai sako, kad jos bus didesnės nei spalį ir praeitų metų lapkritį.

Sąskaitas veikia orai, suvartojimas bei didėjanti šilumos kaina.

Temperatūros nėra žemos, tad sąskaitos bus normalios.

„Šilumos kaina turi įtakos sąskaitos dydžiui, tačiau tai nėra pagrindinis dalykas, iš ko susideda sąskaitos suma. Taip pat labai svarbu ir šilumos suvartojimo kiekis“, – aiškino I. Stumbrienė.

„Didelių pokyčių nebus. Temperatūros nėra žemos, tad sąskaitos bus normalios, vidutinė apie 50–60 eurų“, – tikino V. Lukoševičius.

Nors orai sunkiai prognozuojami, vienas dalykas aiškus jau dabar – sausį šiluma brangs drastiškai.

„Visos išlaidos ir sunkumai gyventojams prasidės po Naujųjų metų“, – pridūrė V. Lukoševičius.

Dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, prie centrinio šildymo ir karšto vandens sąskaitų prisidės 12 proc. mokestis.

Šiuo metu kompensacijų prašytojų nėra daug, tačiau Vyriausybė įsitikinusi, kad šį šildymo sezoną pagalbos reikės daugiau.

„Didelio besikreipiančių skaičiaus nėra. Prognozuojame, kad išliks panašus skaičius, kaip 2024 ir 2025 metų šildymo sezono laikotarpiu“, – dalijosi Panevėžio Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.

„Nuo pernai sezono ir šio paskaičiavome, kad didės 30 tūkst. gavėjų per visą Lietuvą“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Savivaldybių asociacija savo ruožtu jau perspėjo – kompensacijoms miestai gali pritrūkti 40 mln. eurų.

„Dėl to, kad savivaldybėms pritrūks lėšų – to tikrai nebus“, – ramino ministrė.

Anot J. Zailskienės, jei pritrūkus pinigų, kompensacijos bus dengiamos iš valstybės biudžeto.