Pasak jo, labiausiai šildymas brangs dėl nuo sausio padidėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Didžiausią poveikį darys pridėtas pilnos apimties PVM gyventojams, kuris anksčiau buvo devyni procentai, o dabar (nuo 2026-ųjų sausio – BNS) bus 21 proc. Tai prie tų sąnaudų, kurias realiai patiriame šilumos gamybos procese, dar reikės pridėti 12 proc. Tai duos didelį kainų šuolį“, – šeštadienį LRT radijui teigė V. Lukoševičius.

Seimas birželį panaikino PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, o lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc., kuris galioja dabar, padidino iki 21 proc.

V. Lukoševičius taip pat sako, kad dar kainas dar šiek tiek išauginti gali ir vėsi žiema.

„Neaišku, kokie bus orai. Pernai buvo palyginti švelni žiema, energijos suvartojimas nebuvo didelis, todėl sąskaitos irgi nebuvo labai didelės“, – kalbėjo V. Lukoševičius. 

Pasak jo pastaruosius ketverius metus vidutinė lauko oro temperatūra per šildymo sezoną tik kilo ir tai lėmė mažesnes sąskaitas už šildymą. 

Todėl, jo teigimu, šildymo kainos, neįtraukus į jas PVM dalies, būtų maždaug to paties lygio kaip ir pernai.

„Didelių pokyčių nėra, centralizuotam šildymui daugiausia naudojamas vietinis biokuras ir mūsų neveikia geopolitiniai procesai, kiti faktoriai, o daugiau įtakos kainoms turi infliacija, atlyginimų augimas, paslaugų, visokių komponentų brangimas. Tai duos kelis procentus augimo. Tai čia toks yra natūralus brangimas“, – tvirtino V. Lukoševičius.  

Lietuvos energetikos agentūros vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, prieš šildymo sezoną biokuras paprastai pabrangsta. 

„Matome prieš šildymo sezoną – kad biokuras dabar kainuoja 18 eurų už megavatvalandę (MWh), o dar prieš porą savaičių kainavo 16 eurų. Tai nieko neįprasta, tai įprasta, kad rengiantis šildymo sezonui biokuras pabrangsta“, – aiškino A. Bagočiutė. 

Tačiau, pasak jos, dujų kainos mažėja, todėl tiems, kurie šildosi dujomis, šilumos kainos netūrėtų būti didelės.

Dujos dabar kainuoja apie 32 eurus už MWh, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo didesnė.

BNS yra rašęs, kad Seimas birželį įpareigojo šilumos gamintojus iki 2027 metų pabaigos ne mažiau kaip 50 proc. suvartojamos centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminti iš atsinaujinančių išteklių arba atliekų, o bent 75 proc. – kogeneracijos būdu.