Informacija – iš lūpų į lūpas

Visai neseniai, sausio viduryje, Darbėnų gyventojai sužinojo jiems nerimą sukėlusią naujieną.

Pasirodo, esama ketinimų miestelio pašonėje statyti gamyklą, kuri per metus žada pagaminti 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų metanolio.

Nerimą sukėlė ir Danijos kompanijos „European Energy“, ketinančios statyti gamyklą, išplatinto pranešimo teiginiai, kad tai būtų didžiausio galingumo tokio tipo gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Žinodami, kad metanolis, dar žinomas kaip metilo alkoholis, yra ypač nuodinga, sprogi ir sunkiai užgesinama liepsna deganti medžiaga.

Radę informaciją, kad nuo 2 g metanolio žmogus gali apakti, o nuo 40 g – mirti, vietos gyventojai suskubo skambinti pavojaus varpais.

Žinia, kad įmonės statyba planuojama vos už trijų kilometrų nuo miestelio ir apie 45 metrai nuo jaunos šeimos, auginančios du vaikus, sodybos, sukrėtė žmones.

Pristatymas: T. Konkovskio kalbą ne kartą pertraukė susirinkusiųjų klausimai ir replikos. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tikino: pavojaus nebus

Pirmadienio vakarą Darbėnų gimnazijoje esančioje bendruomenės salėje surengtas vietos gyventojų susitikimas su Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, apie projektą vystančią įmonę norėjusiais papasakoti ir jos atstovais – Vilniaus biuro vadovu Tadeušu Konkovskiu ir verslo plėtros vadovu Rimgaudu Markausku.

Salės sienos buvo nukabinėtos plakatais, kuriuose vietos žmonės nedviprasmiškai pasisakė prieš būsimą chemijos monstrą.

Pilnutėlė žmonių salė dūzgė kaip bičių avilys. Vos tik svečiai ėmėsi įmonės ir būsimos gamyklos pristatymo, pasipylė klausimai.

A. Kalnius bandė suvaldyti situaciją prašydamas leisti pirma pasisakyti įmonės atstovams, o tik tada pateikti klausimus.

Tačiau įtampa buvo tokia didelė, kad suvaldyti susirinkusiuosius sunkiai sekėsi ne tik merui, bet ir bendruomenės pirmininkui Kestučiui Kulesiui.

Pasakojimas baigėsi maždaug tada, kai įmonės atstovai ėmėsi tikinti, kad iš vėjo jėgainių gaunama elektros energija ir vietos giluminio vandens tam tikrų procesų būdu gaunamas vandenilis ir metanolis nekels pavojaus, nes įmonėje nebus sandėliuojami.

Visi procesai būtų uždari, o sprogimas tokiame gamybos procese tiesiog neįmanomas.

Esą šios brangios, ekologiškos medžiagos bus gabenamos traukiniais, autocisternomis ir laivais gabenamos iš Lietuvos.

Bandymas tikinti, kad vanduo bus siurbiamas iš gilesnių sluoksnių, nei dabar pasiekia gyventojų siurbliai, sukėlė pasipiktinimo bangą.

Įžvalga: M. Skritulskas teigė, kad naujajai chemijos gamyklai turi būti parinkta tinkama vieta, kur galimos avarijos nepakenktų aplinkiniams žmonėms. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

„Ieškokite kitos vietos“

Bene daugiausiai kartų kartotas klausimas – kokią naudą, pastačius gamyklą, turės vietos žmonės. Į jį be užuolankų, lenkdamas pirštus T. Konkovskis atsakė tik pačioje susitikimo pabaigoje.

Jis tikino, kad vietos žmonėms įmonė bus naudinga dėl naujų darbo vietų. Tačiau netoli Darbėnų planuojamoje gamykloje žadama įdarbinti tik 40 aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Žmonės atrėmė šį argumentą teigdami, kad visas vadinamasis holdingas, biurus įsteigęs daugiau nei 15-oje šalių, turi viso labo 700 darbuotojų. Tokiai įmonei reikalingų specialistų, ko gero, nerengia nė viena Lietuvos aukštoji mokykla, vadinasi, čia dirbs tik užsieniečiai.

Įmonės atstovas minėjo pagerintą infrastruktūrą, kuri pasitarnautų ir vietos gyventojams. Žmonės piktinosi, kad dabar per miestelį kasdien pravažiuoja apie 80 vilkikų, o pastačius gamyklą, jų dar padaugėtų, ir svarbiausia – jų krovinys būtų mirtinai pavojingas.

Paskutinis argumentas gamyklos naudai – esą rajonui ir valstybei būtų mokami mokesčiai, sukėlė sarkastiško juoko bangą. Mat europinėmis investicijomis pastatyta gamykla būtų atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio 20 metų.

Galiausiai viena moteris iš salės gilumos rėžė tiesiai šviesiai – tokia gamykla čia nepageidaujama, žmonės jai nepritars, todėl tegu įmonės atstovai ieško kitos vietos.

Emocijos: žmonės ir piktinosi, ir replikavo, ir prašė argumentų. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pamokė mandagumo

Salėje vyravusių emocijų, pasireiškusių gausiomis replikomis, staiga prapliumpančiu juoku ir garsiais plojimais, galėtų pavydėti teatralai ar žinomi šoumenai.

Kai vienas vyras kreipėsi į įmonės verslo plėtros vadovą R. Markauską, šis nutraukė jį – nesupranta žemaitiškai, todėl negali atsakyti į klausimą.

„Tokia pirma reakcija yra normali. Gyventojų nerimą ir klausimus, kurie ne visada išsakomi korektiškai, mes išgirdome. Į juos tikrai bus atsakyta poveikio aplinkai vertinimo išvadose“, – po susitikimo su gyventojais tikino R. Markauskas.

Man tai dvelkia negerais dalykais.

Įmonės atstovai svarsto galimybę gamyklą statyti galbūt Naujojoje Akmenėje. Ten panašaus susitikimo su vietos bendruomene dar nebuvo.

Spalvingas, kaip įprasta, buvo Seimo nario Antano Vinkaus pasisakymas. Diplomatiniais bei oratoriniais sugebėjimais paremta jo kalba privertė salę kvatotis, kai seimūnas subarė svečią, atsakiusį į moters pateiktą klausimą neatsistojus.

Iš esmės A. Vinkus ragino vietos žmones ramiai išklausyti, ką nori pasakyti svečiai, ir tikino, kad žmonės turi savo krašte jaustis gerai, būti sveiki ir žinoti, kokie aplinkos faktoriai gali lemti jų ligas, o pavojus eliminuoti.

Galiausiai jis prabilo į susirinkusiuosius žemaitiškai ir paragino išeiti iš susitikimo nesusipykus.

Pozicija: Kretingos rajono meras A. Kalnius tikino nepasirašysiąs dokumentų, jei kils bent menkiausių įtarimų dėl galimos taršos / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sužlugdys turizmą?

Dar didesnių ovacijų susilaukė Seimo nario Mindaugo Skritulsko kalba.

Pirmu sakiniu padaręs reveransą pramonei, kuri pakeis iškastinį kurą, jis buvo kategoriškas teigdamas, kad naujajai chemijos gamyklai turi būti parinkta tinkama vieta, kur galimi nelaimingi atsitikimai bei avarijos nepakenktų aplinkiniams žmonėms.

„Nuo 2006 metų įvyko keturios tokių gamyklų avarijos, vienoje Norvegijos įmonėje – net du kartus. Poveikio aplinkai vertinimas atsakys tik apie įmonės poveikį jai veikiant normaliomis sąlygomis. Tačiau toks vertinimas neatsakys į daugybę kitų aktualių gyventojams klausimų. Įdomu, kaip atrodys prioritetine Kretingos rajono paskelbta sritis – turizmas? Ar investuotojai į šią sritį nepasitrauks iš rajono, ar vietos žmonės dėl to nepraras darbo vietų? Visa tai gali paveikti ne tik Darbėnų, bet ir Šventosios, Vydmantų, Kretingos gyventojus. Kodėl Kretingos rajonas nekviečia tokios įmonės, kaip Molėtų rajone veikianti „Teltonika“, kurioje dirba 500 žmonių?“ – svarstė Seimo narys.

Jis gyrė bendruomenę už jėgą ir rimtumą bei profesionalų pasirengimą susitikimui.

Dalindamasis įspūdžiais apie bendrovės, ketinančios statyti chemijos gamyklą, atstovus, Seimo narys pavadino juos turgaus berniukais ir teigė pats tokių darbuotojų nelaikytų, jie pasirodė esą silpni specialistai, negalėję atsakyti į elementarius klausimus.

Aktyvumas: salėje sunkiai tilpo susirinkę vietos žmonės. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Užvertė klausimų lavina

Kretingos rajono meras A. Kalnius susirinkime daug kartų kartojo frazę: „Jei matysiu, kad gruntas arba vanduo gali būti užterštas, nepasirašysiu dokumentų.“ Jis tikino, kad tai tik pirmas žingsnis, o susitikimas skirtas susipažinti su įmonės ketinimais.

„Mes – prieš! Negi jums neaišku?!“ – iš salės galo sušuko viena moteris ir jos žodžiai buvo palydėti pritarimo šūksniais.

„Kuo gesinsite, jei įmonėje kils gaisras?“, „Duokite mums bendruomenių, Danijoje gyvenančių prie tokių įmonių, kontaktus, mes jų pasiklausime, ar jie labai laimingi“, „Mes reikalausime raštiškų atsakymų į mūsų raštu pateiktus klausimus!“, „Kodėl pasirinkote Darbėnus?“, „Kaip apsaugosite už 45 metrų nuo įmonės gyvenančią šeimą?“, „Mere, nepamirškite, kad atstovaujate žmonėms!“, „Kaip bus valomos nuotekos, jei Lietuvoje dar nėra tokių technologijų?“, „Kas garantuos, kad gruntinis vanduo nebus užterštas?“ Tokius klausimus išgirdo „European Energy“ įmonės atstovai.

Susitikimo pabaigoje K. Kulesius pranešė rajono merui, kad ketvirtadienį, prieš Kretingos rajono tarybos posėdį gyventojai surengs piketą prie valdžios rūmų, ir pažadėjo, kad imsis visų teisinių priemonių, kurios sustabdys norą prie Darbėnų statyti chemijos gamyklą.

Darbėnų bendruomenės tarybos narys Kazys Motiejauskas pasakojo žinantis, kad žemę būsimai gamyklai 50-iai metų jau išnuomojo trys savininkai, vienas jų gyvena Palangoje, kiti du yra darbėniškiai.

Gali būti, kad šios sutartys tebėra preliminarios. Didelis kivirčas kilo, kai viena gyventoja bandė įrodyti, kad šių sklypų paskirtis jau pakeista iš žemės ūkio į pramonės.

Meras kategoriškai tai neigė, bet M. Skritulskas tikino, kad pakeisti žemės paskirtį tėra menkas formalumas.

Taisyklės: ypač smagiai salė reagavo į A. Vinkaus pamokymą, kad su moterimi dera kalbėti atsistojus. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tarybos narys – prieš

Kretingos tarybos narys Gediminas Venckus raštu komentavo keblią situaciją.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl naujos chemijos gamyklos statymo jis pranešė, kad visa teritorija patenka į Palangos oro uosto apsaugos zoną.

Todėl turi būti gautas viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūra ir Lietuvos kariuomenės vado leidimas bei patvirtinimas, ar tai nėra aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos.

„Pagal Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, visa teritorija patenka į Darbėnų vandenvietės cheminės taršos apribojimo juostą, o dalis teritorijos – į vandenvietės griežto režimo apsaugos juostą. Pagal dabar galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, chemijos gamyklos statyba būtent toje vietoje – negalima, – teigė politikas. – Turėdami potencialų investuotoją, visų pirma turėtume sėsti prie bendro stalo ir ieškoti planuojamai statyti gamyklai tinkamos vietos, o koreguojant Kretingos rajono bendrąjį planą, pirmiausiai turime įvertinti, ar ši gamykla nekelia realaus pavojaus rajono gyventojams. Nesu prieš naujų investuotojų atėjimą į mūsų rajoną, nesu prieš naujų darbo vietų kūrimą, bet šiuo atveju klausimų yra daugiau negu atsakymų, ir dėl mums nežinomų priežasčių mes, Kretingos tarybos nariai, apie tokius planus išgirstame iš žiniasklaidos. Nori nenori peršasi mintis, kad rajonas valdomas buldozerio principu.“

Nerimas: K. Kulesius be kitų argumentų prieš gamyklos atsiradimą minėjo ir pavojų regionui karo atveju. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Gali kreiptis į teisėsaugą

M. Skritulskas pasakojo, kad 2021 metais Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino bendrąjį planą, jame atsiranda galimybė tam tikrose teritorijose vystyti pramonę.

2023 metais patvirtinama dar viena bendrojo plano korektūra ir pagal ją bus įrengiamas vėjo jėgainių parkas.

M. Skitulskas įsitikinęs, kad gyventojai gali prašyti prokuratūrą ginti viešąjį interesą arba patys kreiptis į teismą, nes statyti didžiulę pramonės įmonę nėra numatyta strateginiame plane.

Priešingai – Kretingos rajonas rinkosi ne pramonės plėtrą, o turizmo kryptį. Toks dokumentas priimamas pritariant visuomenei.

„Esu linkęs manyti, kad tai padaryta neatsitiktinai, todėl šiuo klausimu turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos. Atsižvelgta ne į gyventojų, o verslo interesus. Mero pozicija mane stebina. Bendrojo plano pakeitimas gali būti keičiamas, kai naudojamos savivaldybės ir ES lėšos. Kretingoje pasielgta neįtikėtinai – bendrasis planas pakeistas suinteresuotų juridinių asmenų lėšomis, buvo sugalvota fikcija – jie nurodė pervedantys paramą, o iš kitos sąskaitos sumokėjo jau savivaldybė. Man tai kvepia negerais dalykais, manau, kad tai susiję būtent su minimos gamyklos statyba. Teisėsauga turėtų išsiaiškinti, ar čia nebuvo tam tikrų korupcijos elementų“, – teigė M. Skritulskas.