Klaipėdos sporto taryba savivaldybei dar pernai kovą pasiūlė kardinaliai peržiūrėti miesto finansuojamo sporto pinigų paskirstymo sistemą, nes biudžetinėse įstaigose sportuojantys vaikai yra finansuojami apie 10 kartų daugiau nei privačių įstaigų.

Nevyriausybininkai siūlė įdiegti visam sportui bendrą finansavimo krepšelį.

Pernai kovo pradžioje Klaipėdos sporto tarybos vardu buvo parengtas ir miesto valdžiai išsiųstas dešimties principų raštas, kuriuo remiantis esą būtų galima skaidriau strateguoti savivaldybės sporto finansavimą.

Pernai kovo pradžioje Klaipėdos sporto tarybos vardu buvo parengtas ir miesto valdžiai išsiųstas dešimties principų raštas, kuriuo remiantis esą būtų galima skaidriau strateguoti savivaldybės sporto finansavimą.

Tačiau, praėjus beveik metams, atsakymo į šią užklausą Klaipėdos sporto taryba esą negavo, kol dienraštyje „Klaipėda“ apie tai pasirodė publikacija („Ruošiamasi pinigų dalyboms“, 2021 01 18).

Tada buvo skubiai suburta darbo grupė, turinti formuoti ateities Klaipėdos sporto finansavimo principus, pagal kuriuos turėtų gyventi visos miesto sporto organizacijos.

Nevyriausybininkų teigimu, šioje darbo grupėje įrašyti ir keturi Klaipėdos sporto tarybos nariai, tačiau nederinus nei su Sporto taryba, nei su jais pačiais.

„Dar daugiau, šioje darbo grupėje – penki šeštadaliai biudžetinių organizacijų, iš biudžeto išlaikomų organizacijų arba savivaldybės darbuotojų. Ir dar vienų su kitais susijusių subordinacijos grandinėmis. O bus sprendžiamas nevyriausybinių organizacijų, kurių užsiėmimuose sportuoja daugiau vaikų, nei savivaldybės išlaikomų įstaigų, finansavimo klausimas“, – rašoma Klaipėdos sporto tarybos socialiniame tinklalapyje.

Nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai vėl kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį, prašydami į sudarytą komisiją įtraukti ir nevyriausybinės organizacijos atstovus, kurie turėtų „sudaryti bent pusę darbo grupės“.

Raštą pasirašė asmenys, kurių atstovaujamuose klubuose sportuoja per 4 tūkst. Klaipėdos vaikų.