Dėl karšto „gyvatuko“ – klaipėdiečių pyktis

Dideles sumas už šilumą mokantys gyventojai piktinasi, kad energija švaistoma veltui. Anot jų, net karščiausiomis dienomis prie vonioje įrengtų vadinamųjų gyvatukų neina pridėti rankos.

„Gyvatukas“ per karštas

„Lauke 30 laipsnių šilumos, o prie „gyvatuko“ neina pridėti rankos. Kam reikia taip švaistyti šilumą? Ar būtinai reikia taip kaitinti? Negi šilumininkai negali prisukti šilumos?“, - klausė Taikos prospekto 107 namo gyventoja Zinaida R.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo departamento direktorius Leonardas Jokubauskas tvirtino, jog vadinamasis gyvatukas nebūna karštesnis nei nustatyta. Jis pašyla nuo į namą patiekiamo karšto vandens, kurio temperatūra 55 laipsniai šilumos. Gali būti 5 laipsnių paklaida.

„Rankšluosčių džiovyklė įkaisti gali nebent, jei prastai dirba karšto vandens reguliatorius. Tačiau vasarą vandens įkaitinti neįmanoma, nes mūsų tinkluose jis tebūna 70 laipsnių. Gal moters padidintas jautrumas temperatūrai?“, - teigė L.Jokubauskas.

Gresia sveikatos problemos

Anot departamento vadovo, sumažinti „gyvatuko“ skleidžiamą šilumą galima. Tą norintys padaryti gyventojai turi kreiptis į šilumos ūkio prižiūrėtoją.

Tačiau, L.Jokubauskas pabrėžė, jog dėl per didelio vandens temperatūros sumažinimo vamzdžiuose gali pradėti kauptis bakterijos legionelos. Jos vartotojams gali sukelti sveikatos problemų.

Legionelioze užsikrėtusius žmones kankina aukšta kūno temperatūra, viduriavimas, vėmimas, sąmonės neteikimas, sausas kosulys, skausmas krūtinėje. Tokių atvejų Lietuvoje yra buvę.

„Mažinti temperatūrą reikia atsargiai. Bakterijos vamzdžiuose pradeda kauptis, kai ji siekia 30 laipsnių šilumos“, - pasakojo L.Jokubauskas.

Pasak departamento vadovo, šilumos ūkio prižiūrėtojas, atsižvelgdamas į gyventojų pageidavimus, vandens temperatūrą naktimis, kelioms valandoms gali sumažinti iki 45 laipsnių šilumos. Toks trumpalaikis šilumos prisukimas nepavojingas.

L.Jokubauskas pabrėžė, jog gyventojams nederėtų vonioje įrengtų rankšluosčių džiovyklių vadinamų gyvatukais tapatinti su temperatūros palaikymu. Pastarasis reikalingas, kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo.

Mokėti reikės mažiau

Temperatūros palaikymo mokesčio dydis priklauso nuo sunaudotų kilovatvalandžių kiekio - kuo didesnis namas, tuo energijos reikia daugiau. Šis mokestis priklauso ir nuo to, ar vonioje įrengtas vadinamasis gyvatukas. Brangiau moka tie, pas kuriuos yra šis įrenginys. Aukštesniuose nei penkių aukštų namuose temperatūra palaikoma ir vonioje, ir virtuvėje.

Yra namų, kuriuose nėra palaikoma karšto vandens temperatūra. Už šią paslaugą jie moka simbolinį mokestį. Tačiau tokiuose namuose gyvenantys asmenys susiduria su kita problema - jie turi nuleisti daug vandens, kol jis taps karštu.

„Senamiestyje yra daug tokių namų. Jų gyventojai už šilumą nemoka, bet daugiau moka už vandenį. Jiems kartais tenka nuleisti ir penkis kibirus“, - pasakojo L.Jokubauskas.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vadovas Gediminas Kirlys aiškino, jog dažniausiai namuose, kuriuose įrengtų šilumos punktų savininkai yra gyventojai, temperatūros palaikymui sunaudojama 100 kilovatvalandžių. Pastatuose, kur nėra įrengtų „gyvatukų“ - 70.

Naujuose namuose, kur kiekviename bute įrengti šilumos apskaitos prietaisai, temperatūros palaikymui sunaudojama 160 kilovatvalandžių. Pastatuose, kur nėra įrengta rankšluosčių džiovyklės, per pus mažiau.

Nuo rugpjūčio įsigaliojus mažesnei šilumos kainai, gyventojai pigiau mokės ir už temperatūros palaikymą.

Mokesčio už temperatūros palaikymą dydžiai (be PVM) Klaipėdoje:

Kai sunaudojama 100 kW:
iki šiol galiojo - 25,22 lito
nuo rugpjūčio 1 dienos - 18,23 lito

Kai sunaudojama 70 kW:
iki šiol galiojo - 17,65 lito
nuo rugpjūčio 1 dienos - 12,76 lito

Namai, kuriose nėra cirkuliacijos:
iki šiol galiojo - 2,52 lito
nuo rugpjūčio 1 dienos - 1,82 lito

Kai sunaudojama 160 kW:
iki šiol galiojo - 40,35 lito
nuo rugpjūčio 1 dienos - 29,17 lito

Kai sunaudojama 80 kW:
iki šiol galiojo - 20,18 lito
nuo rugpjūčio 1 dienos - 14,58 lito