Uostamiesčio žalieji pasirengę sukelti tarptautinį skandalą. Dėl Karlskronos aikštės želdinių naikinimo skundai gali nukeliauti iki Švedijos.
Atkurti nereikalauja
Klaipėdoje veikiančios, gamtą saugančios nevyriausybinės organizacijos "Žalia banga" pirmininkės Dalios Žukienės pyktį sukėlė statybininkai, sunaikinę dalį Karlskronos skvero vejos.
Ją nukasė ir toje vietoje trinkeles paklojo Dramos teatrą restauruojanti bendrovė "Pamario restauratorius".
Statybininkai, neturėdami tam leidimo, sunaikino 65 kv. m vejos, buvusios tarp Žvejų gatvės ir šaligatvio. Už tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros specialistai statybininkams skyrė baudą. "Kokio ji dydžio? Bauda už tokį pažeidimą yra nuo 200 iki 500 litų. Tikslios sumos negaliu pasakyti, nes tai pažeistų duomenų apsaugą", – absurdišką atsakymą tėškė agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.
Vėliau paaiškėjo, jog statybininkai nubausti 200 litų bauda. Jie taip pat privalo atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri įvertinta 190 litų.
Paklaustas, ar už gamtos naikinimą nubausta bendrovė privalės atsodinti veją, R.Dužinas tokias viltis paneigė. "Kai sunaikinta, tai ką beatkursi. Įstatymai nenumato prievolės atsodinti sunaikintą veją", – tvirtino aplinkosaugininkas.
Skveras – draugystės ženklas
Karlskronos skveras buvo įrengtas ir gražiai sutvarkytas maždaug prieš penkiolika metų, kai Klaipėda pasirašė pirmąją bendradarbiavimo sutartį su šiuo Švedijos miestu. Jame prie pagrindinio municipalinės valdžios pastato yra įrengtas Klaipėdos skveras. Švedai per Lietuvos valstybines šventes jame net iškelia mūsų šalies trispalvę.
Karlskronoje ir Klaipėdoje įrengti skverai, pavadinti bendradarbiaujančių miestų vardais, yra jų draugystės įrodymas.
"Karlskronos skveras yra Danės krantinės papuošalas. Jame gausu gražių medžių, gėlynų. Čia gausiai lankosi ne tik klaipėdiečiai, bet ir miesto svečiai. Skverai prie upių pakrančių priskiriami specialios paskirties naudojimo želdiniams ir jie dėl savo estetinės ir apsauginės funkcijos turi būti ypač saugomi. Todėl man tikrai nesuprantama, kad mūsų valdininkai užsimerkia prieš jų naikinimą", – pečiais traukė D.Žukienė.
Praneš švedams
Ji kreipėsi į Miesto ūkio departamento direktorių, kad būtų sustabdytas Karlskronos skvero naikinimas.
D.Žukienė nusiteikusi dar ryžtingiau. "Kreipsiuosi į Karlskronos savivaldybę, Švedijos ambasadą Lietuvoje ir pranešiu, kaip mūsų miesto valdžia negerbia draugystę su Švedijos miestu liudijančio skvero. Manau, kad toks želdinių naikinimas yra akivaizdi nepagarba švedams. Kaip mes reaguotume, jei kas nors buldozeriu imtų siausti Klaipėdos skvere Karlskronoje?" – apie savo ketinimus prasitarė "Žalios bangos" vadovė.
Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda ramino, jog didesnės invazijos į Karlskronos skverą tikrai nebus. "Mano pirmas įspūdis dėl vejos naikinimo taip pat buvo neigiamas, tačiau paaiškėjus visoms detalėms, pozicija pasikeitė. Kalbėjausi su D.Žukiene. Supratau, kad ir ji apsiramino. Noriu pabrėžti, kad buvo sunaikinti tik 65 kvadratiniai metrai vejos. Tačiau, matyt, ta moteris turi nuostatą kovoti dėl kiekvieno metro", – nuomonę reiškė valdininkas.
Vietoj gėlių – trinkelės
"Toje vietoje buvo numatyta įrengti apie dvidešimt automobilių stovėjimo vietų. Bėda ta, jog rekonstrukcijos projekte veja nebuvo pažymėta, todėl statybininkai nepasirūpino leidimu ją nukasti – užtat ir gavo baudą", – aiškino L.Dūda.
D.Žukienė baisėjosi, jog dėl noro senamiestyje sukurti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų gali būti išnaikinta daug želdinių. Jos nuomone, didžiausia grėsmė kyla Karlskronos skverui. "Netikiu, kad bus sunaikintas tik tas ruoželis vejos. Jau dabar yra perkeliami apšvietimo stulpai, iškasti elektros kabeliai. Turiu įtarimų, kad taip įrengiamos automobilių stovėjimo vietos greta skvero esančio restorano klientams. Netikiu, kad taip daroma dėl į Dramos teatrą ateisiančių žmonių. Juk vienu metu į teatrą ateina keli šimtai klaipėdiečių, tad jų tas dvidešimt automobilių stovėjimo vietų neišgelbėtų", – logiškus samprotavimus dėstė "Žalios bangos" pirmininkė.
Jai nesuprantama ir tai, kaip aplinkosaugininkai nereikalauja atkurti sunaikintos vejos, nors, anot D.Žukienės, visi želdiniai prie upių turi specialų statusą ir yra saugotini.
"Įdomu tai, kad tame skvere pagal Klaipėdos miesto želdinių tvarkymo programą turi būti pasodinta daugiau žydinčių krūmų. Bet viskas daroma atvirkščiai – skveras naikinamas. Į jį savivaldybė nemažai investavo, todėl mokesčių mokėtojų pinigai yra tiesiog iššvaistyti", – baisėjosi D.Žukienė.
Klaipėdoje žalieji plotai užima mažiau nei penktadalį visos miesto teritorijos.
Papildyta:
Klaipėdoje yra 41 parkais ir skverais įvardijamų želdinių. Jiems priskiriami ir Girulių, Smiltynės miškai, Melnragės kopagūbriai, Danės upės slėnio ir Smiltelės upės parkai. Visi šie želdiniai užima daugiausia Klaipėdos žaliųjų plotų.
Tarp pačiame mieste esančių parkų ir skverų didžiausias yra Poilsio parkas, kurio teritorija – daugiau nei 58 hektarai.
Jam nedaug nusileidžia VI gyvenamojo rajono želdynas, kuris apima Reikjaviko, Žardininkų parkus ir I.Simonaitytės kalną. Šių želdynių bendras plotas – beveik 40 hektarų.
Trečias pagal plotą – Tauralaukio parkas, užimantis 24 hektarų teritoriją.
Mieste yra dar apie dešimt parkų ir skverų, kurių plotas yra keli hektarai. Tačiau dauguma želdynių yra vos kelių ar keliolikos arų ploto.
Dar papildyta:
„Pamario restauratorius“ pakartotinai informavo, automobilių stovėjimo aikštelės Žvejų g. (šalia Karlskronos aikštės) įrengimo darbai vykdomi teisėtai, pagal suderintus ir oficialiai patvirtintus dokumentus.
Automobilių aikštelės įrengimas Žvejų g., šalia Karlskronos skvero ribos, numatytas 2004 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos miesto tarybos patvirtame teritorijos tarp Žvejų g., Pilies g. ir Danės upės detaliajame plane.
2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje pritarta Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos projektui , kuriame numatytas ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas Žvejų g., ir išduotas leidimas statybai.
2010 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybė išdavė leidimą žemės kasimo darbams vykdyti: lauko apšvietimo tinklų perkėlimui ir automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui. Tam, kad būtų išgrįstas automobilių aikštelei numatytas plotas, nuardytas buvęs šaligatvis bei nuskusta tarp jo ir Žvejų gatvės buvusi 1 metro pločio ir 65 metrų ilgio žolės juosta. Rekonstruojant Klaipėdos dramos teatrą akmenimis išgrįstas ruožas tarnaus kaip išvažiavimas į Pilies gatvę, pasibaigus rekonstrukcijai – atliks automobilių stovėjimo aikštelės funkciją.
Naujausi komentarai