Dėl Mėlynosios vėliavos programos – Klaipėdos politikų abejonės

Klaipėdos politikai vėl suabejojo, ar tikslinga leisti pinigus Mėlynosios vėliavos programai. Europinius paplūdimio kokybės standartus liudijantis simbolis miestui kasmet kainuoja 10 tūkst. eurų, tad gal būtų praktiškiau šias lėšas skirti svarbesniems uostamiesčio reikalams? Vis dėlto reiškiama ir kita nuomonė – atsisakyti mėlynosios vėliavos būtų kvailystė.

Politikams kilo klausimų

Šią savaitę keliuose savivaldybės komitetuose buvo svarstomas klausimas dėl Klaipėdos dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje.

Šį aukščiausius kokybės standartus liudijantį ženklą siekiama gauti Pirmajam Smiltynės ir Antrajam Melnragės paplūdimiams.

O kad klausimo politikams nereikėtų svarstyti kasmet, pasiūlyta dėl dalyvavimo programoje vėl balsuoti tik po trejų metų.

Paraiška dėl Klaipėdos siekio gauti mėlynąją vėliavą dviem miesto paplūdimiams šiemet jau pateikta visuomeninei organizacijai „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, kuris ir koordinuos, ar uostamiesčio pajūrio paplūdimiai atitinka 32 tarptautinius kokybės reikalavimus.

Visas šis prestižo reikalas miestui per metus kainuos 10 tūkst. eurų.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariui, „valstiečiui“ Arūnui Tumai kilo klausimų, ar apskritai tikslinga pinigus už vėliavas mokėti tarpininkams.

„Kiek pamenu, vienais metais dėl tam tikrų pažeidimų Klaipėdos paplūdimyje ta mėlynoji vėliava buvo nuleista. Ar turistų srautas dėl to sumažėjo? Kas man gali atsakyti? Tai gal geriau tuos pinigus skirti kitiems projektams, kurie šiuo metu svarbesni miestui?“ – klausė A.Tuma.

Sprendimas: beveik prieš 10 metų, kai miesto Finansų ir ekonomikos komitetui vadovavo R.Taraškevičius, politikai apsisprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje ir tam skirtus pinigus panaudoti kitur. (Vytauto Petriko nuotr.)

Paprašė veiklos įrodymų

A.Tumai antrino ir jo partijos kolega, kitas to paties komiteto narys Arūnas Andziulis.

Jis paprašė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, kad ji kitos savaitės tarybos posėdžiui pateiktų suvestinę, kokios buvo pastarųjų metų „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pastabos dėl Klaipėdos paplūdimių.

Tiksliau kalbant, politiką domino, ar Mėlynosios programos koordinatoriai išties dirba, o ne imituoja darbą už tuos 10 tūkst. eurų, kuriuos jiems miestas moka už vėliavas.

„Ką jie gero padarė? Pateikite duomenis, ir tada bus aišku, ar mūsų dalyvavimas toje Mėlynosios vėliavos programoje yra reikšmingas“, – komiteto posėdyje kalbėjo A.Andziulis.

Šios savaitės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje A.Tuma ir A.Andziulis balsavo prieš Klaipėdos dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje.

„Geriau tuos pinigus skirti paplūdimiams, o ne kažkokioms neaiškioms kontoroms“, – įsitikinę abu politikai.

Koordinuoja visuomenininkai

Šiuo atveju ta „neaiški kontora“, koordinuojanti Mėlynosios vėliavos programą, yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija – Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation for Environmental Education – FEE).

Atsisakyti tos vėliavos buvo kvailystė ir bus kvailiai, jei atsisakys jos dabar.

Kaip FEE narys, Lietuvoje Mėlynosios vėliavos programą koordinuoja visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“.

Mėlynoji vėliava sparčiai populiarėjo nuo 1985 m. ir tapo plačiai žinomu, pripažįstamu kokybės ženklu.

„Lietuvos žaliųjų judėjimo“ bei Aplinkosauginio švietimo fondo atstovai sezono metu tikrina, ar mėlynąja vėliava nominuoti objektai atitinka keliamus reikalavimus.

Jei paplūdimys nebeatitinka Mėlynosios vėliavos programos kriterijų, vėliava yra nuleidžiama laikinai arba visam likusiam sezonui.

Taip buvo nutikę ir Klaipėdoje.

Mėlynoji vėliava paplūdimiui suteikiama tik vienam sezonui.

Kiekvienais metais dalyviai vėl teikia paraiškas vėliavai gauti.

Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2000-aisiais.

Po dvejų metų Nidos centriniam paplūdimiui suteiktas mėlynosios vėliavos statusas.

Vėlesniais metais tokia vėliava suteikta ne tik Nidos, bet ir Juodkrantės, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimiui ir Pirmajam Smiltynės paplūdimiui.

Paplūdimiai, turintys mėlynąją vėliavą, esą yra įtraukiami į tarptautinius turizmo katalogus kaip atitinkantys šioms poilsio zonoms keliamus reikalavimus.

Programos tarpininkų sąmata

Vis dėlto Klaipėdos politikus labiausiai sutrikdė programos koordinavimo sąmata, tai yra tai, kam bus panaudoti tie 10 tūkst. eurų už mėlynąją vėliavą.

2021 m. sąmatą Klaipėdos savivaldybei pateikė „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pirmininkas Renaldas Rimavičius.

Pagal ją, metinis narystės FEE mokestis kainuoja 2 tūkst. eurų, paplūdimių mokestis koordinavimo centrui – 150 eurų, vėliavų kaina – 100 eurų.

Ekologinio švietimo ir informavimo priemonės (informaciniai lankstinukai, interneto svetainė, renginiai paplūdimiuose su Klaipėdos švietimo įstaigomis) įkainotos tūkstančiu eurų.

Mėlynosios vėliavos programos koordinatoriaus atlyginimas vienam mėnesiui, įskaitant mokesčius, – 250 eurų, metams tam reikės 3 tūkst. eurų.

Mėnesinis buhalterio atlyginimas per mėnesį, įskaitant mokesčius, – 100 eurų (metams – 1,2 tūkst. eurų).

Transporto išlaidoms numatyta 700 eurų, komunikacijai (telefonams, internetui, pašto paslaugoms) – 200 eurų, komunalinės paslaugos (už vandenį, elektrą, šildymą) – 650 eurų, biuro išlaidoms (patalpų nuomai, raštinės prekėms, biuro technikai) – 1 tūkst. eurų.

Iš viso – 10 tūkst. eurų metams, nepriklausomai nuo to, vienam ar keliems Klaipėdos paplūdimiams bus suteikta mėlynoji vėliava.

Pabodusi diskusija

Tačiau tarp politikų vis atsiranda abejojančių, ar organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ gautų lėšų Mėlynosios vėliavos programai nenaudos su pajūrio paplūdimių administravimu ar inspektavimu nesusijusioms reikmėms.

Panašių abejonių politikams kilo ir beveik prieš 10 metų.

2011-ųjų spalį Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete aiškiai nuskambėjo siūlymas atsisakyti dalyvavimo Mėlynosios vėliavos programoje.

Ir vėliau tarybos posėdyje miesto politikai balsų dauguma tam pritarė.

„Ta diskusija jau visiems buvo pabodusi, bet taryba tada priėmė sprendimą vėliavos atsisakyti. Paskui vėl prabilome, kad Neringa mėlynąją vėliavą turi, Palanga turi, o Klaipėda tam neturi ambicijų? Tos vėliavos siekis skatina atsirasti daugiau tvarkos pajūryje, nors pripažįstu, kad tvarkytis galime ir be vėliavos. Bet tai yra tam tikras tarptautinio pripažinimo ir statuso ženklas. Siekis, kad mūsų paplūdimiai būtų tvarkingesni, nėra blogybė“, – reziumavo tuometis Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius.

Buvo padaryta kvailystė?

Tuo metu Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs Artūras Šulcas tikina, jog tąkart nepritarė sprendimui atsisakyti dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje.

Artūras Šulcas / Redakcijos archyvo nuotr.

„Aš tada buvau už dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje ir dabar esu už. O atsisakymas tąsyk joje dalyvauti, manau, buvo klaida. Tada nebuvo skirti pinigai tarptautinei organizacijai už tos vėliavos suteikimą. Tiesiogiai, be tarpininkų, įsigyti mėlynosios vėliavos neįmanoma. Bandėme ir tai, mums buvo pasakyta, kad turite savo šalyje šios programos koordinatorius, kreipkitės į juos“, – prisiminė A.Šulcas.

A.Šulco teigimu, Vakarų šalių turistams kokybės ženklu – mėlynąja vėliava – ženklinamas paplūdimys labai svarbu. Esą į jokį kitokį atvykėliai iš šių šalių net neina.

„Vakariečiai žino, kad pagal jų draudimo sutartis, atsitikus bet kokiam įvykiui paplūdimyje, ten, kur šitos vėliavos nėra, draudimas negalios. Bet kuris produktas turi savo kokybės ženklą, europinius ar pasaulinius standartus. Tai paplūdimiai turi tokį standartą, ir arba mes jį turime, arba neturime. O kalbos, kad už tuos pinigus geriau ką nors kita padaryti, yra populizmas“, – įsitikinęs A.Šulcas.

A.Šulco teigimu, per tuos metus, kai miestas buvo atsisakęs dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje, Vakarų šalių turistai buvo apleidę Klaipėdos paplūdimius.

„Tai yra tikra tiesa. Ir paskui teko nemažai investuoti, kad įgautume tą pagreitį ir pritaikytume Klaipėdos paplūdimius europiniams standartams. Tada papildomai pinigų pliažams, kaip populistiškai žadėta, nebuvo skirta. Taupė, nes lėšų trūko dar nuo 2009 m. ekonomikos krizės. Atsisakyti tos vėliavos buvo kvailystė ir bus kvailiai, jei atsisakys jos dabar“, – žodžių į vatą nevyniojo A.Šulcas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sawas

sawas portretas
Kaip dera mėlynoji vėliava ir n metų smiltynėje prie kranto pavojingai styrantys laivo griaučiai, kol neįvyko nelaimė niekas iš mėlynosios vėliavos nemato, geriau skirkite pinigų paplūdimių realiam tvarkymui o ne butaforinėm vėliavom

Varge, vargeli

Varge, vargeli portretas
Asmeniskai, kam rupi pinigai ir veliava srutose besimaudantiems zmonems, grigeo nieks nepamirso, juokinga ir graudu.

Melynu vamzdziu

Melynu vamzdziu portretas
i melyna jura teka nemelinas Grigeo vamzdis. Koks skirtumas kokia spalva pavadinsite sudina vandeni???
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių