Kelerius metus įgyvendinama sveikatos sistemos reforma, regis, laukiamų vaisių neduoda. Tam, kad žmonės galėtų patekti į ligoninę, turi įsikišti net aukštas pareigas užimantys valdžios žmonės. Vienas jų – Neringos meras Antanas Vinkus, parašęs raštus Klaipėdos krašto ligoninėms ir paprašęs priimti ištirti ir skirti gydymą pasiligojusiems neringiškiams.

„Dievo ir likimo dovana“

„Gerb. vadove, rūpindamiesi mūsų savivaldybės gyventojų sveikata ir suprasdamas jų ribotas galimybes gauti specializuotą gydymą stacionarinėse antro lygio įstaigose, prašome Jūsų (per artimiausią Jums priimtiną laikotarpį) priimti pacientus, kuriems reikalinga ši paslauga planiniam stacionariam ištyrimui ir gydymui pagal šiuos profilius“, – tokius A.Vinkaus pasirašytus raštus gavo visos trys uostamiesčio daugiaprofilinės ligoninės.

Jis nurodė ir pacientus, kuriuos reikėtų paguldyti į Kardiologijos, Nefrologijos, Funkcinės diagnostikos skyrius.

A.Vinkus taip pat paprašė informuoti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąją gydytoją Loretą Laurenčikienę, kiek ligoninė gali priimti įvardytų pacientų ir į kokius skyrius.

„Toks raštas buvo humaniškumo ir kilnumo misijos aktas. Kasmet metų pabaigoje pagerbiame savo savivaldybės senjorus. Šventiniame susitikime bendraujant su jais iškilo tokia tema, kokie klausimai juos labiausiai domina. Aišku, žmonės, kurie yra vyresnio amžiaus, atsakė, kad juos labiausiai domina Dievo ir likimo dovana – gera sveikata“, – teigė A.Vinkus.

Sureagavo žaibiškai

Neringos meras tvirtino, jog išgirdus senjorų lūkesčius suveikė jo, gydytojo, sąžinė, todėl ir nusprendė kreiptis į Klaipėdos krašto ligonines.

„Apklausėme žmones ir sudarėme sąrašą senjorų, kurie turi sveikatos problemų ir norėtų profilaktiškai atsigulti į jiems pageidaujamą ligoninę, patekti pas norimus specialistus išsitirti ir, jei būtų reikalas, pasigydyti. Mano kaip gydytojo ir kaip mero pozicija – aktyviai padėti žmonėms ne tada, kai juos ištinka insultas ar infarktas, o gerokai anksčiau“, – ryžtingai kalbėjo A.Vinkus.

Paklaustas, ar tokį sprendimą kreiptis į ligonines lėmė tai, jog patekti į antrojo ar trečiojo lygio stacionaraus gydymo įstaigas žmonėms yra sudėtinga, tenka ilgai laukti eilėse, Neringos meras tvirtino, jog tokių problemų nebuvo.

„Aš juk neprašiau, kad neringiškius ligoninėse apžiūrėtų kuo greičiau, o tik esant galimybėms ir priimtinu laiku. Džiaugiuosi, jog Klaipėdos krašto ligoninių vadovai reagavo žaibiškai. Esame jiems labai dėkingi“, – padėkos žodžių negailėjo A.Vinkus.

Traktavo kaip rūpestį

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga gautą Neringos mero A.Vinkaus prašymą priimti neringiškius ištirti ir, jei reikia, gydyti traktavo kaip savivaldybės vadovo rūpestį savo bendruomene.

„Neringos meras bendrauja su daugeliu gydymo įstaigų, tad aš ne vienintelis tokį raštą gavau. Gerai, kad meras rūpinasi savo žmonėmis, tačiau toks raštas nėra įpareigojantis. Išskirtinių sąlygų nesuteikėme, nes visi pacientai pas mus patenka su šeimos gydytojų siuntimais ir pagal eilę“, – tvirtino J.Sąlyga.

Ilgiausia eilė – pas kardiologą

Paklaustas, galbūt norint patekti į gydymo įstaigą reikia laukti ilgoje eilėje ir todėl A.Vinkus bandė padėti, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas neslėpė, jog eilės egzistuoja.

„Tačiau jos nėra ilgos, reikia palaukti vos kelias dienas. Prasčiau yra dėl konsultacijų, kai reikia patekti pas kardiologą. Tuomet pacientai turi palaukti kelias savaites, gal mėnesį, nes juk ir gydytojai atostogauja, būna kursuose. Be to, eilės susidaro ir dėl to, kad žmonės nori patekti pas konkretų kardiologą“, – priežastis įvardijo J.Sąlyga.

Ar tos eilės nėra sveikatos sistemos reformos pasekmė, nes rajonuose buvo panaikintos kai kurios medicininės paslaugos ir žmonėms tenka atvykti į didesnes ligonines?

„Nemanau, kad tai susiję ir ypač kalbant apie kardiologus, kurių rajonų ligoninėse ir taip nebuvo“, – teigė J.Sąlyga.

Problemų dėl reformos yra

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos reforma buvo pradėta dar 2009-aisiais ir pernai turėjo būti baigta. Tačiau dėl kai kurių trikdžių nustatytas naujas jos pabaigos terminas – šių metų paskutinis mėnuo.

Pertvarkos esmė – stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir mažinti stacionarių paslaugų apimtis. Dėl šios priežasties darbo padaugėjo šeimos gydytojams, o ligoninės buvo išskaidytos į tris lygius: rajonines, regionines ir respublikines.

Rajoninėse ligoninėse panaikinti kai kurie skyriai, todėl sudėtingesniam gydymui ar operacijoms pacientai turi vykti į regionines ligoninės, o dėl išaugusių srautų ir susidaro eilės.

Respublikinėse ligoninėse turi būti daromos tik labai sudėtingos operacijos – šalyje suplanuoti trys tokie medicinos centrai. Vienas jų turi būti ir Klaipėdoje, tačiau niekaip neišsprendžiamas Klaipėdos universitetinės ir Klaipėdos jūrininkų ligoninių sujungimo klausimas.

„Mes neneigiame, kad yra problemų, tačiau negalima sakyti, kad Lietuvoje situacija būtų labai bloga“, – paklaustas, ar pasiteisino sveikatos sistemos reforma, teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Važiuoti tenka keliskart

Išgirdęs, jog valdžios žmonės net priversti savotiškai tarpininkauti, kad į uostamiesčio ligonines tyrimams ir gydymui būtų paguldyti kai kurie paprasti neringiškiai, patarėjas nustebo: „Čia jau kažkoks absoliučiai unikalus dalykas“.

Ir jis ėmė daryti prielaidas, kodėl susiklostė tokia situacija.

„Galbūt tiems žmonėms nebuvo indikacijų patekti į stacionarą, o tirtis ambulatoriškai užtrunka, reikia atlikti ne vieną tyrimą. Tai reiškia, jog ne vieną kartą neringiškiai yra priversti atvažiuoti į Klaipėdą pas specialistus. Suprantama, tai nepatogu, todėl galbūt ir buvo paprašyta kai kuriuos neringiškius, esant galimybei, paguldyti į ligoninę, kad būtų galima vienu metu ištirti jų būklę“, – svarstė M.Marcinkevičius.

Jis pabrėžė, jog neseniai atliktas tyrimas byloja, kad Lietuvoje eilės pas specialistus yra vienos trumpiausių Europoje.

M.Marcinkevičiaus teigimu, vidutinė eilės patekti pas šeimos gydytoją trukmė yra trys dienos, Europoje – iki dviejų savaičių.

Norint patekti pasikonsultuoti pas specialistus, pavyzdžiui, kardiologus, Lietuvoje reikia laukti apie mėnesį, o Europoje – dvigubai ilgiau.

Sveikatos sistemos reforma

Pertvarkos esmė

Mažinti stacionarių paslaugų apimtis, o atsilaisvinusias lėšas nukreipti į pirminę sveikatos priežiūrą, ambulatorinę pagalbą, dienos stacionaro bei slaugos paslaugas.

Sveikatos priežiūros specialistus nukreipti į ambulatorinę ir dienos chirurgijos grandį.

Mažėjant stacionarių paslaugų, pirminė sveikatos priežiūra privalo realiai pradėti spręsti daugumą sveikatos problemų.

Siekiant efektyvesnio valdymo ir didesnio suinteresuotumo, būtina skatinti, kad kuo daugiau šeimos gydytojų dirbtų savarankiškai.

Mažinant stacionarių paslaugų apimtis, dalį atsilaisvinusių lėšų ir specialistų būtina panaudoti teikiant pigesnes ambulatorines paslaugas, konsultacijas, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.

Stacionarias gydymo įstaigas siūloma suskirstyti į labai aiškiai apibrėžtą paslaugų spektrą teikiančius ir vienas kitą nedubliuojančius tris lygmenis – rajono, regiono ir respublikines ligonines.

Rajono ligoninė būtų terapijos, slaugos, dienos chirurgijos ir ambulatorines paslaugas teikianti įstaiga, kuriai nebūtina visą parą išlaikyti operacinių, laboratorijų, kitų tarnybų.

Regiono lygio ligoninė teiktų visą spektrą paslaugų (chirurgija, akušerija, pediatrija, neurologija ir pan.), kurioms nereikalingos ypač brangios technologijos ir siauros specializacijos specialistai.

Respublikos lygmens ligoninėse būtų koncentruojama tik pati sunkiausia patologija, taip pat paslaugos, kurioms reikalingos ypač brangios technologijos bei siauros specializacijos gydytojai.

Pertvarkos rezultatai

Geriau apmokama ir efektyviau valdoma pirminė sveikatos priežiūra, taip pat dalies lėšų bei specialistų perėjimas iš stacionarinės į ambulatorinę konsultacinę pagalbą, padės gerokai sumažinti eiles specialistų konsultacijoms.

Mokant realų įkainį už paslaugas, atkris papildomų oficialių mokėjimų būtinybė bei gerokai sumažės neoficialių mokėjimų ir korupcijos.

Didėjant įkainiams už paslaugas, didės ir medikų darbo užmokestis.