Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė teigia, jog klaipėdiečiai dar prieš kainų išaugimą teigiamai vertino daugiabučių renovacijos teikiamas naudas ir džiaugėsi sumažėjusiomis šildymo kainomis, o ypač galimybe patiems reguliuotis šildymą butuose.

„Pastebime itin ryškią tendenciją – modernizuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 40–60 proc. mažiau nei gyvenantys energiškai neefektyviuose namuose“, – teigė pašnekovė.

Renovacijos poreikis Klaipėdoje auga

Anot D.Gerasimovienės, Klaipėdoje kasmet vidutiniškai atnaujinama apie 10 daugiabučių. 2018 m. pagal Aplinkos ministro kvietimą, miestas pateikė daugiausia paraiškų daugiabučiams namams renovuoti – 65, 2019 m. šis skaičius buvo sumažėjęs, o 2020 m. vėl padidėjo – buvo pateikta daugiau nei 60 paraiškų.

„Aktyvesnį susidomėjimą renovacija galimai lėmė paraiškų pateikimo termino pratęsimai, nes gyventojai turėjo daugiau laiko priimti sprendimus. Taip pat dalis Klaipėdos gyventojų nespėjo pateikti paraiškų į paskutinį kvietimą, todėl tikėtina, kad jų daugiau sulauksime paskelbus kitą kvietimą“, – pasakojo Statinių administravimo skyriaus vedėja.

Vis dėlto, pastaraisiais metais brangstant statybų medžiagoms ir energijai bei trūkstant statybos sektoriaus darbuotojų, šie veiksniai turi įtakos ir modernizavimo procesams – gyventojai baiminasi, kad, pradėjus rangos darbų pirkimų procedūras, kainos bus išaugusios kone dvigubai. Būtent tai lemia kiek sulėtėjusias modernizavimo apimtis, tačiau darbai nestoja – net jeigu procedūros trunka kiek ilgiau nei įprastai.

Anot D.Gerasimovienės, Klaipėdos miesto gyventojams didelio skatinimo renovuotis nereikia – patys gyventojai noriai kreipiasi į savivaldybę ar namo administratorių, nes yra susipažinę su daugiabučių atnaujinimo privalumais.

„Gyventojus itin skatina gerieji renovacijos pavyzdžiai, kai jie mato, jog visame daugiabučių kvartale didžioji dalis pastatų yra atnaujinti. Visgi papildomai viešiname informaciją apie šią programą, valstybės teikiamas paramas, kuriame informacinius video filmukus, padedame APVA organizuoti seminarus gyventojams. Visada, esant poreikiui, padedame gyventojams visais klausimais“, – dalijosi pašnekovė.

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus, kartais gyventojai stebisi, kodėl konkrečiame mieste vieni už šildymą moka daugiau, o kiti – mažiau. Jis pažymi, jog skirtingi pastatai suvartoja skirtingą šilumos kiekį tai pačiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti – daugiausia šilumos suvartoja neapšiltinti ir neatnaujinti daugiabučiai, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos nėra modernizuotos.

„Būtent šių daugiabučių gyventojai už šildymą gauna 2–3 kartus didesnes sąskaitas nei tie, kurie modernizavo savo gyvenamuosius namus. Itin blogo energinio efektyvumo pastatuose mokėjimai už šildymą kartais gali būti ir 10 kartų didesni – akivaizdu, kad daugiabučių renovacija šildymo sąskaitas sumažina itin žymiai“, – pasakojo dr. V.Lukoševičius.

Sutaupymai gali siekti 50 proc. ir daugiau

APVA nuolat sulaukia itin didelio gyventojų susidomėjimo renovacijos projektais, taip pat tai girdi ir iš daugelio renovacijos projektų administratorių.

Anot Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energetinio taupumo departamento patarėjos, visais atvejais po daugiabučio namo atnaujinimo yra sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų. Vidutinis šiluminės energijos faktinis sutaupymas siekia 54 proc., kai kuriuose daugiabučiuose – net apie 70 proc. arba 72,2 kWh/kv. m per metus.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia www.betalt.