- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiųjų ir žaliųjų atliekų aikštelės jau seniai tapo klaipėdiečių savastimi, kiekvienas žino, kur jos yra, ir noriai naudojasi jų paslaugomis. Šiemet sukako 10 metų, kai Klaipėdos apskrityje pradėjo veikti pirmosios didžiųjų ir žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės.
Atvežama vis daugiau
Pirmieji europietiškos tvarkos ir civilizuoto atliekų tvarkymo sistemos požymiai Klaipėdoje pasirodė prieš 15 metų. Tada daugiabučių namų kiemuose ir prie privačių sodybų atsirado rūšiavimo konteineriai.
Tačiau dar ilgą laiką prie jų buvo įprasta palikti sofas, šaldytuvus, televizorius, nebereikalingus baldus, kartono dėžes. Tai sudarė nedidelio sąvartyno įspūdį.
Nuo tada, kai 2013 m. Klaipėdoje buvo įrengtos pirmosios aikštelės didžiosioms atliekoms, kur klaipėdiečiai galėjo atsikratyti tokių atliekų nemokamai, vaizdas kiemuose ėmė keistis.
Visoje Europoje tvarka – tokia pati.
„Visoje Europoje tvarka – tokia pati: kas lengvai telpa pro konteinerio angą – galima išmesti ar išrūšiuoti kiemuose, atliekos, kurios netelpa per konteinerio angą arba yra susijusios su pavojingomis medžiagomis, – turi būti pačių gyventojų nuvežamos į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles“, – europines rūšiavimo tiesas aiškino 20-metį jau paminėjusio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorė Roma Budrienė.
Statistiniai duomenys rodo, kad nuo pirmųjų naudojimo metų aikštelių populiarumas ir į jas atvežamų atliekų kiekiai kasmet auga. Pirmaisiais metais visame regione į KRATC aikšteles atgabenta per 7,7 tūkst. tonų įvairiausių atliekų, o pastaraisiais metais šie kiekiai artėja prie 30 tūkst. tonų.
R. Budrienė atviravo, kad porą pastarųjų mėnesių klaipėdiečiai ypač daug nebereikalingų daiktų paliko prie kiemuose įrengtų atliekų konteinerių. Liepą įmonės darbuotojai sutvarkė 167 šiukšlėmis apkrautas aikšteles, o rugpjūtį – beveik 300.
Roma Budrienė. KRATC nuotr.
Pokyčiai priėmimo tvarkoje
„Dažniau besinaudojantieji KRATC didžiųjų atliekų aikštelių paslaugomis turbūt pastebėjo, kad jose sumažėjo vietos, mašinoms manevruoti sudėtingiau. Lyginant su veiklos pradžia, konteinerių šiose aikštelėse dabar daugiau, jie didesni, ir išrūšiuojamų atliekų gerokai daugiau“, – pasakojo KRATC direktorės pavaduotoja Ramunė Šličienė.
Pavyzdžiui, anksčiau plastiko atliekos buvo dedamos į vieną konteinerį. Dabar jos rūšiuojamos į penkis skirtingus konteinerius. Visas statybines atliekas aikštelėje anksčiau irgi žmonės mesdavo į vieną talpyklą. Dabar atskirai surenkamos medienos, grunto, keramikos, putplasčio bei mišrių atliekų likučiai.
„Aikštelėje pagrindinė taisyklė, kurią vis dar tenka priminti lankytojams, – atliekas čia reikia atvežti išrūšiuotas, kad nereikėtų gaišti savo ir kitų lankytojų laiko, kad jas būtų galima greitai sudėti į tam skirtus konteinerius“, – aiškino R. Šličienė.
Per dešimtmetį atliekų priėmimo tvarka aikštelėse keitėsi ne kartą.
Dėl visoje šalyje įvestos griežtos atliekų apskaitos prašoma pateikti atliekas atvežusio žmogaus asmens dokumentą.
Iki šių metų ir KRATC aikštelėse atliekos buvo priimamos pateikus pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Dabar pakanka aikštelės vadybininkui parodyti nuomos sutartį, elektros ar vandens tiekėjo sąskaitą. Tokie pokyčiai įvesti atsižvelgus į faktą, kad uostamiestyje gyvena nemažai laikinai būstą nuomojančių atvykėlių.
Šiuo metu kiekvienas suaugęs klaipėdietis gali atvežti ir nemokamai palikti KRATC aikštelėse 500 kilogramų statybinių šiukšlių. Pastaruoju metu įdiegta elektroninė atliekų registravimo sistema leidžia lengviau administruoti jų išgabenimą iš aikštelių.
Papildomos išlaidos visiems
Nors į aikšteles atvežamų didžiųjų atliekų kiekiai įspūdingi, KRATC darbuotojai vis dar sulaukia gausybės pranešimų apie prie konteinerių paliekamus baldus ir kitus nebereikalingus daiktus.
„Ar iš nežinojimo, ar galvodami, kad kam nors dar pravers, žmonės prie konteinerių palieka baldus, lagaminus, indus, rūbus. Noriu patikinti – iš to naudos mažai. Kiemas tampa šiukšlynu, o ir mūsų darbuotojams tenka tuos daiktus surinkti. Klaipėdiečiai turėtų žinoti, tai nėra nemokama paslauga, už ją sumoka visi miestiečiai“, – aiškino R. Šličienė.
Ji patikino, kad iškuopti priterštus kiemus kainuoja daug brangiau, o už tai papildomai sumoka visi klaipėdiečiai. Kaip rodo ilgametė Europos valstybių patirtis, pigiausias ir švariausias būdas – naudotis stambiagabaričių atliekų aikštelėmis ar papildomomis atliekų surinkimo sistemomis.
R. Šličienė priminė daugeliui jau žinomą tiesą – elektronikos atliekas privatūs tvarkytojai nemokamai surenka iš namų, gerus rūbus galima išmesti į prie prekybos centrų esančius specialius konteinerius, o geri baldai, indai, įvairūs daiktai nemokamai priimami KRATC aikštelėse. Dar tinkamus naudoti daiktus galima pasiimti „IMK“ mainų stotelėse.
Klaipėdos mieste yra trys didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės: Tilžės g. 66A, Plieno g. 13, Šiaurės pr. 30. Pakaitomis jos priima atliekas iš gyventojų kasdien, todėl nereikalingų daiktų tvarkingai galima atsikratyti visą savaitę. Kitose savivaldybėse esančių aikštelių adresus ir darbo laiką galima rasti KRATC interneto svetainėje.
Minėdami simbolinę aikštelių sukaktį, šią savaitę jų darbuotojai Klaipėdoje lankytojams dovanos spalvingus daugkartinius maišelius pirkiniams ir iliustruotas pasakų knygas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – festivalis Tarptautinei negalios supratimo dienai
Gruodžio 4 dieną Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centras ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedra jau vienuoliktą kartą organizuoja festivalį „Aš neabejingas, o Tu?&ld...
-
Jūreivystės mokykla įsigijo katerį11
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla įsigijo katerį, jis bus skirtas tiek rengti laivavedžius, tiek dalyvauti reprezentaciniuose renginiuose. ...
-
Stintų pasiūlai mažėjant išgraibstoma net ir brangi žuvis4
Pajūryje prasidėjus stintų prekybai žuvies kilogramo kaina siekia 11 eurų, tačiau ji šluojama nuo prekystalių. Anot prekybininkų, itin populiarios žuvies pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos, tuo metu žvejų atstovė ir mokslininkas ai&sca...
-
Klaipėdos Senojo turgaus halėje – sendaikčių turgelis8
Šiandien, gruodžio 3–iąją, iki 16 val. Senojo turgaus halėje vyksta nedidelis sendaikčių turgus. Pirkėjams siūloma įsigyti antikvarinių kūrinių, kalėdinių dekoracijų namams, kolekcinių monetų, vinilinių plokštelių, senosi...
-
Kretingos Rotušės aikštėje sužibo pagrindinė miesto Kalėdų eglė
Šeštadienį Kretingos Rotušės aikštėje iškilmingai sužibo pagrindinė Kalėdų eglė. Ji į aikštę atkeliavo penktadienį, pranešė Kretingos savivaldybė. ...
-
Klaipėdos Teatro aikštėje įžiebta nuostabi Kalėdų eglutė21
Šeštadienio vakarą Klaipėdos Teatro aikštėje, skambant varpelių jūrai, sužibo pagrindinė miesto Kalėdų eglutė. Šimtai miestiečių ir svečių džiaugėsi švente bei aktyviai joje dalyvavo – šoko, daina...
-
Šį vakarą – uostamiesčio Kalėdų eglutės įžiebimas3
Šiandien Klaipėdos Teatro aikštėje bus įžiebta Kalėdų eglutė, o kartu atverta ir ilgai laukta ledo čiuožykla. ...
-
Gargžduose gintaru sužibo kalėdinė eglė: jaukumu tviska visas miestas1
Klaipėdos rajonas pradėjo pagrindinių metų švenčių laukimą – penktadienį Gargžduose ne tik įžiebta pagrindinė rajono eglė, bet gintarinėmis šviesomis suspindo ir kitos miesto erdvės. Šventinė nuotaika šiemet bu...
-
Palangoje – spindinčių Kalėdų laukimo laikotarpis: įžiebė dar niekur neregėtą eglių eglę8
Daugybe šventinių dekoracijų pasipuošęs didžiausias šalies kurortas šįvakar įžiebė išskirtinę, Lietuvoje, o gal ir niekur kitur dar neregėtą eglių eglę ir pradėjo spindinčių pajūrio Kalėdų laukimo laikotarp...
-
Buvusį Klaipėdos universiteto pastatą tebeniokoja paaugliai10
Buvusį Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto pastatą tebeniokoja čia įjunkę slampinėti paaugliai. Nors pirmo aukšto langai jau užmūryti, durys – tik užkaltos faneros plokštėmis, kurios jau ne kartą buvo nuplė&sca...