Neįkainojamas vertybes slepiančios aukštos bažnyčių sienos kelia nerimą kultūros paveldo sergėtojams. Lietuvos bažnyčiose sukauptų vertybių už šimtus milijonų litų neskubama ne tik apdrausti, bet ir apsaugoti nuo gaisrų.

Nakčiai išjungia elektrą

Tokia išvada peršasi po Tytuvėnų vienuolyną nusiaubusio gaisro bažnyčias lankiusiems Kultūros paveldo departamento specialistams.

Patikrinus Klaipėdoje esančias šventoves, paaiškėjo, kad net trečdalis uostamiesčio bažnyčių neturi jokios priešgaisrinės apsaugos.

Dievo namams vadovaujantys klebonai tikriausiai nesulauks ugniagesių priekaištų, nes įstatymai numato priešgaisrines apsaugos sistemas įsirengti tik naujai statomuose, rekonstruojamuose statiniuose.

Vienos atokiame miestelyje esančios bažnyčios klebonas dienraščiui prisipažino, kad pastaruoju metu, užrakindamas bažnyčią, joje išjungia elektros srovę.

„Bijau, kad nesupleškėtų. Ji jau tris kartus yra degusi. Elektros instaliacija čia labai sena. Ją pakeisti neturime lėšų, nedidelė ta mūsų parapija“, – skundėsi klebonas.

Dievo tarnas juokavo, jog viliasi, kad vagys aplenks jo bažnyčią, nes išjungus elektrą bažnyčioje neveikia ir signalizacija.

„Oho, net ir taip elgiamasi? To dar nebuvau girdėjusi. Šiuo metu visoje Lietuvoje vyksta Kultūros paveldo departamento inicijuota sakralinių paveldo objektų patikra. Tačiau ką norėti iš mažų bažnyčių klebonų, jei tokiuose iškilaus paveldo objektuose kaip Pažaislio vienuolyne, Vilniaus bernardinų bažnyčioje situacija yra analogiška Tytuvėnams – priešgaisrinė signalizacija įrengta, bet nenaudojama“, – stebėjosi Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė.

Apdrausti neskuba

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, paklaustas ar bažnyčios draudžia savo turtą ir saugomas vertybes, tik atsiduso.

„Tai yra beviltiška. Jei Katedros lobynai nėra apdrausti, ką norėti, kad bažnyčios draustų jose esančias vertybes“, – tikino L.Kavaliauskas.

Tai patvirtina ir draudimo bendrovėse dirbantys specialistai.

„Šioje srityje dirbu 20 metų. Esu apdraudęs tik kunigo automobilį, tačiau nesu sulaukęs prašymo apdrausti bažnyčios turtą. Žinau, kad Naujųjų Apaštalų bažnyčia bendradarbiauja su viena draudimo kompanija, tačiau Katalikų bažnyčios atstovai – reti svečiai“, – tikino vienos draudimo kompanijos atstovas Klaipėdoje.

Tikrinti neturi teisės

„Taip yra todėl, kad nuo sovietmečio daržines ir fermas reikėjo drausti nuo galimų nuostolių, o bažnyčių – ne. Ši tradicija atkeliavo iki šių dienų. Mėginimas apie tai kalbėti su Bažnyčia sulaukia pasipriešinimo, nurodoma nelįsti į svetimus reikalus“, – kalbėjo Seimo narys Naglis Puteikis.

Jo manymu, prieš keletą metų mėginimas įstatymu įtvirtini paveldosaugininkų teisę tikrinti ir kontroliuoti, kaip bažnyčiose saugomas kultūros paveldas, politikų palaikymo nesusilaukė.

„Iš Muziejų įstatymo buvo išbraukta mūsų teisė kontroliuoti ir bažnytinius muziejus, tačiau tai neužkliuvo net ir tuomečiam kultūros ministrui. Jei valstybė įregistruoja į registrą kokią nors monstranciją ar žvakidę, tik tuomet gali tikrinti. Tačiau į registrą įtraukiama tik su savininko sutikimu“, – teigė N.Puiteikis.

Buvęs paveldosaugininkas pastebėjo, kad šiuo metu valstybė saugo tik tas bažnytines vertybes, kurios į registrą buvo įtrauktos sovietmečiu.

„Visos šios tvarkos išdava – Tytuvėnų gaisras. Departamentas tikrinti bažnytinių muziejų negali, kelti jam reikalavimų dėl saugumo taip pat negali. Bažnyčia yra savarankiška. Kokių dar priešgaisrinių sistemų galime reikalauti? Bažnyčia juk valdo šimtus milijonų litų kainuojančių juvelyrinių dirbinių. Tačiau pilnos apskaitos nėra, nes Bažnyčia svetimų neįsileidžia. Visa tai – žmonių tamsumas. Tos vertybės, Bažnyčiai nėra vertybės“, – piktinosi N.Puteikis.

Kai buvo restauruota Šilutės rajone esanti Degučių bažnyčia, paaiškėjo, kad čia taip pat jau įrengta priešgaisrinė sistema neveikia.

„Sulaukiau grasinimų už tai, jog reikalavau, kad priešgaisrinė sistema būtų įjungta. Kunigui buvo geriau sutaupyti 30 litų kas mėnesį už sistemos priežiūrą“, – apgailestavo N.Puteikis.

Pasak jo, Vilniaus cerkvėse, kur įmanoma rasti XV–XVI amžiaus bažnytinių relikvijų, jų apsauga įrengta pavyzdingai.

Sarkofagai – be apsaugos

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius L.Kavaliauskas tikino, kad per dvi savaites kartu su ugniagesiais patikrinus situaciją daugelyje Klaipėdos krašto bažnyčių paveldosaugininkai aptiko net ir šiurpą keliančių dalykų.

„Pribloškė situacija Kretingos pranciškonų vienuolyne. Jei ten vietinė priešgaisrinė signalizacija ir yra įrengta, tačiau pačioje bažnyčioje jos neradome“, – tikino L.Kavaliauskas.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo vienuolynas garsėja retomis vertybėmis. Čia yra seniausi veikiantys vargonai Lietuvoje. Tiksli jų pagaminimo data ir vieta nėra žinoma. Bažnyčios viduje yra XVII amžiaus medinės durys su Chodkevičių portretinėmis hermomis, stalės su pranciškonų vienuolių ir šventųjų atvaizdais.

„Juk bažnyčioje saugomi Chodkevičių šeimos sarkofagai, kurių analogų Lietuvoje turime labai nedaug. Vien ko verti altoriaus paveikslai. Vienuolynas dėl jų apsaugos turėtų labai gerai padirbėti, pas vienuolius moderniausi kompiuteriai ant stalų, o tokių dalykų nesugeba sutvarkyti“, – teigė L.Kavaliauskas.

Rado užmestus būgnus

Pasak tikrintojų, ne kiekvienoje bažnyčioje pavyko aptikti net žaibolaidžius.

Katyčių bažnyčioje Šilutės rajone tikrintojai nerado apskritai jokios apsaugos signalizacijos daviklių.

„Mes net aptarinėjome, kad atokesnėse bendruomenėse turėtų būti parengti planai, kaip elgtis gaisro atveju. Juk tai yra sąmyšis. Būtų puiku turėti gelbėjimo planą. Juk vertybių išgelbėjimui tokiais atvejais svarbios net sekundės“, – tvirtino L.Kavaliauskas.

Inspektorius įsitikinęs, kad kone kiekvienoje bažnyčioje yra saugomų dalykų, tačiau Lietuvoje nežinoma, kiek ir kokių vertybių po devyniais užraktais pati bažnyčia saugo.

„Dabar mėginame patikrinti priešgaisrinę apsaugą. Tačiau ateityje reikėtų suskaičiuoti, kiek ir kokių vertybių yra kiekvienoje apskrities bažnyčioje. Juk restauruojamoje Degučių bažnyčioje aptikome vyskupo paveikslą ir du būgnus, kurie buvo užmesti kaip niekam nereikalingi. O jie į Lietuvą pateko XVIII amžiuje kaip karo grobis“, – pasakojo L.Kavaliauskas.

Specialistas nedrįso garsiai įvardyti, kurioje kaimo bažnytėlėje glaudžiasi itin reta gotikinė Švč. Marijos skulptūra, kurios kaina juodojoje rinkoje būtų stulbinama.

„Ji – nepaprastai vertinga. Ilgapirščiams galėtų būti labai įdomi. Nesu girdėjęs, kad kuris nors kunigų apdraustų tokias vertybes“, – tikino L.Kavaliauskas.

Komentaras

Vilius Viktoravičius

Telšių vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas

Mano bažnyčioje priešgaisrinė signalizacija yra. Bendros saugumo priemonės įrengtos, tačiau jei pavojus kiltų, nuo to nė vienas mes nesame apsidraudęs. Nė vienas draudimas neapdraudžia nuo gaisro. Mano bažnyčia nėra apdrausta. Draudimas juk kainuoja. Pas mus nėra saugomų kultūros vertybių. Ir signalizacija nuo gaisro neapsaugo. Reikia saugotis pačiam, ir Dievas tave saugos. Aš nesureikšminu ažiotažo, kuris kilo po Tytuvėnų gaisro. Visos šios bažnyčios kada nors sugrius, ir nė vienas mes su saule negyvensime. Visi turėsime mirti. Dabar mes naudojamės gyvenimu ir bažnyčia kaip priemone, kaip pastatu, kad galėtumėme brandinti savo dvasią. O relikvijos man asmeniškai nieko nereiškia. Jeigu lemta degti, tai tikrai nenuskęs. O jei paveldosaugininkams tos vertybės labai rūpi, tegul prisideda prie jų saugojimo. Menas yra gerai, gražu, o kaip bus rytoj – neaišku. Jei valstybei tai vertinga, tegul imasi ir išlaidų visam tam išsaugoti.