Savivaldybės įmonių vadovai surado būdą, kaip išvengti prievolės viešai internete neskelbti savo tūkstantinių algų. Jie pasinaudojo tuo, jog algas viešai skelbti įpareigojančiame nutarime yra numatyta, kad atlyginimų gali neviešinti tie žmonės, kurie užima tokias pareigas, kurios įmonėje yra vienintelės, pavyzdžiui, generalinio direktoriaus.

Skelbia tik vidurkius

Todėl savivaldybės įmonių interneto svetainėse yra skelbiami tik vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų, pavyzdžiui, direktorių, jų pavaduotojų, skyrių viršininkų, atlyginimų vidurkiai.

Portale buvo rašyta, kad dar pernai liepą įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuris įpareigojo savivaldybes, kitas valstybines institucijas interneto svetainėse viešinti darbuotojų atlyginimus. Nutarime taip pat numatyta, kad savo darbuotojų algas skelbti turi ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurių dalininke yra merija, savivaldybės įmonės, biudžetinės ir viešosios įstaigos. 

Nutarime nurodoma, jog algos turi būti paskelbtos interneto svetainės skyriaus „Veikla“ srityje „Informacija apie darbo užmokestį“. Čia turi būti skelbiami įmonių ar įstaigų darbuotojų pareigybių pavadinimai, kiek jų yra. Prie kiekvienos pareigybės turi būti nurodyta, kiek ją užimantis žmogus vidutiniškai uždirbo per praėjusių metų mėnesį ir per einamųjų metų praėjusį ketvirtį. Tačiau jei pareigybė tėra viena, skelbti, kiek uždirba ją užimantis žmogus, galima tik gavus jo sutikimą. Viešinamos tos algos, kurias žmonės gauna „ant popieriaus“.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje buvo pareikalavusi, jog uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius tinkamai kontroliuotų savivaldybės įmones ir įstaigas bei pasirūpintų, kad jos paskelbtų savo darbuotojų atlyginimus.

Alga - beveik 10 tūkst. litų

Penkios bendrovės, kuriose didžiąją dalį akcijų turi Klaipėdos savivaldybė, šį reikalavimą neseniai įgyvendino.

Bendrovės „Klaipėdos energija“ internetiniame puslapyje nurodyta, kad direktoriai ir jų pavaduotojai pernai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 7 tūkst. 769 litus. Per metus jų vidutinė mėnesio alga esą sumažėjo maždaug 600 litų. Kiti darbuotojai „Klaipėdos energijoje“ pernai vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo nuo 1 tūkst. 783 iki 3 tūkst. 804 litų.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius nurodė, kad pernai per mėnesį uždirbdavo apie 9 tūkst. 578 litus, o departamentų direktoriai - po 7 tūkst. 183 litus.

Vidutinis bendrovės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų mėnesio atlyginimas pernai paskutinįjį ketvirtį siekė 2 tūkst. 520 litų. Per metus jis sumažėjo 120 litų.

Savo atlyginimus paviešino ir savivaldybės bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“. Tačiau jos vadovai taip pat pasinaudojo galimybę išvengti savo algos paviešinimo. Todėl įmonės interneto svetainėje nurodyta, kad vadovų vidutinis mėnesio atlyginimas pernai trečiąjį metų ketvirtį buvo 4 tūkst. 639 litai - 500 litų mažesnis nei prieš metus. Visų darbuotojų vidutinė mėnesio alga „Klaipėdos autobusų parke“ siekia 2 tūkst. 136 litus.

Bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius ir jo pavaduotojai pernai per mėnesį vidutiniškai „ant popieriaus“ gaudavo 5 tūkst. 658 litus, padalinių vadovai - maždaug pusantro tūkstančio litų mažiau.

Savo interneto svetainėje algas paviešino ir savivaldybės įmonė „Gatvių apšvietimas“. Pernai vadovai vidutiniškai į rankas gaudavo 3 tūkst. 80 litų, skyrių vadovai - 2 tūkst. 614 litų.

Liepė sukurti interneto svetaines

Reikalavimo paviešinti savo algas laikėsi tik šios penkios savivaldybės įmonės. Kitos bendrovės, kurių dalininke yra savivaldybė, biudžetinės, viešosios įstaigos algų iki šiol neviešina. Pagrindinė priežastis - jos net neturi interneto svetainių.

„Savivaldybės atsakyme teigiama, kad interneto svetainių neturi trys sporto biudžetinės įstaigos, 45 švietimo įstaigos, dvi socialinių paslaugų įstaigos, šešios uždarosios akcinės bendrovės ir šešios sveikatos įstaigos“, - teigė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyresnioji patarėja Daiva Kerekeš.

Ji tvirtino, kad savivaldybė buvo įsipareigojusi interneto svetainių neturinčių įstaigų darbuotojų atlyginimus iki sausio 10 dienos paskelbti Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje. Tačiau iki šiol to nėra padaryta.

D.Kerekeš teigė, kad įstaigos įpareigotos rasti lėšų sukurti savo interneto svetainę. Tos įmonės ir įstaigos, kurios išlaikomos ne iš savivaldybės biudžeto, nurodyta interneto svetaines susikurti iki balandžio 1 dienos, o iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms - iki liepos 1 dienos.