Drąsius Kedys – ne vienintelis savo giminės atstovas išprievartautų aukų garbę ir orumą gynęs ginklu. Prieškario metais už tai kalėjo ir jo senelis. Artimieji įsitikinę – senolio savybes paveldėjo ir Drąsius.

Pareigūnai seka tetą?

Ketvirtadienio vakaras, 16 val. 40 min. Į vieno niekuo neišsiskiriančio daugiabučio namo kiemą Klaipėdoje įsuka policijos automobilis. Šiame kieme policijos mašina palengva apsuka ratą. Viduje sėdi keturi pareigūnai. Dairosi, kažką pasikalba. Paskui lėtai išvažiuoja.

Ko pavakare akylai ieško keturių patrulių kompanija? Atsakymas į šį klausimą nustebintų ne vieną čia gyvenantį klaipėdietį. Šiame name gyvena labiausiai šiuo metu ieškomo asmens – D.Kedžio mamos sesers šeima.

Pokalbis su dviejų žmonių nužudymu įtariamo D.Kedžio artimaisiais prasideda jų klausimu: "Ar tai nebus provokacija?"

Uostamiestyje gyvenanti D.Kedžio teta Danguolė, vos pravėrusi buto duris, ištaria: "Mes jau laukėme, kad kažkas vis tiek pasibels. Galbūt net jo ieškos".

Tačiau D.Kedžio giminaičių Klaipėdos pareigūnai kol kas nesiteiravo, ar jiems žinoma, kur galėtų būti ieškomas 37-erių vyras.

"Jei sugalvos – padarys"

Aplinkinių pasmerkimo, viešumos ir nereikalingo dėmesio vengianti šeima prašė neviešinti pavardės.

Jau pensijoje esanti D.Kedžio teta Danguolė pasakojo, kad visą šią savaitę su vyru laiką leidžia skaitydami laikraščius ir naujienas internete.

"Skambinau seseriai, pabandžiau paguosti, palaikyti. Jai dabar labai sunku", – kalbėjo moteris.

D.Kedžiui priskiriamos žmogžudystės sukrėtė visą giminę. Moteris prasitarė, kad sulaukė ir užsienyje gyvenančio sūnaus skambučio.

"Sūnus taip pat puolė skaityti žinias internete. Visi esame ištikti šoko. Mes net neįsivaizduojame, kur jis yra. Ar gyvas dar", – abejonių neslėpė moteris.

Prisimindama sūnėną, Danguolė prasitarė, kad drastiškas Drąsiaus žingsnis artimųjų nenustebino. "Jei jau jis ką nors sugalvos, tai būtinai padarys. Drąsius buvo labai tvirto būdo", – tikino moteris.

Paveldėjo ūmų charakterį

D.Kedžio teta pirmoji išdrįso paaiškinti, kodėl D.Kedys galbūt pasirinko tokį keršto būdą. "Jis visas į senelį. O šis dėl teisybės galėjo ir nušauti", – pastebėjo teta.

Pasak artimųjų, iš visų anūkų Drąsius buvo labiausiai panašus į Garliavoje Darbininkų gatvėje gyvenusį senelį Juozą Markauską. A.Smetonos laikais šis ūmaus charakterio garliaviškis vieno moterų prievartautojo vos nepasiuntė į aną pasaulį.

"Drąsius buvo tikra senelio kopija. Visi giminėje stebėdavosi, kad jis toks panašus", – kalbėjo Klaipėdoje gyvenanti D.Kedžio teta Danguolė.

J.Markauskas gimė 1906 m. Sudėtingo charakterio vyras ilgai nerado sau tinkamos žmonos. J.Markauskas vedė vėlai, tačiau sėkmingai susilaukė septynių vaikų. Amžino poilsio atgulė 1999-aisiais.

"Visi mūsų giminės vyrai labai mylėjo vaikus. Ypatinga meile buvo apdovanoti savo atžaloms. Tačiau buvo sunkaus charakterio. Toks pat į senelį atsigimė ir Drąsius", – sesers sūnaus ir savo tėvo panašumus lygino Danguolė.

Moteris pastebėjo, kad ūmų charakterį paveldėjęs Drąsius taip pat savo moterims buvo šykštus meilių žodžių.

"Jis buvo geras, dosnus, tačiau mielų žodelių iš jo neišgirsi. Tokį pamenu ir savo tėvą", – atsiminė D.Kedžio teta.

Teisingumą įvykdė peiliu

Garliaviškis J.Markauskas esą į kruviną incidentą įsivėlė, kai dar buvo nevedęs.

Būdamas gyvas senolis ne kartą kaimynams prasitarė, kad anuomet vienos pasiturinčios šeimos galva naktimis žagindavo savo tarnaitę. Apie slaptą vyro pomėgį esą žinojo ir šio žmona, tačiau nieko nedarė. Samdinė taip pat niekam nesiskundė – bijojo netekti darbo.

Tai sužinojęs neprognozuojamo būdo J.Markauskas suskato savaip įvykdyti teisingumą. Vyriškis susirado Kaune gyvenusį prievartautoją ir išklojo jam visą tiesą apie jį į akis. Tarp vyrų kilo konfliktas.

"Už ką jis tuomet sėdo, nėra mums sakęs. Tačiau žinau tiek, kad peiliu dūrė tam žmogui į pilvą. Sužeistasis išgyveno, o tėvas, metus ar kelerius sėdėjo kalėjime", – pasakojo moteris.

"Tik po daugybės metų mes sužinojome apie šį konfliktą. Tačiau savo dukroms apie prievartavimą jis nepasakojo, mes šių detalių nežinojome. Žinojome tik tai, kad peiliu sužalojo žydą", – tikino J.Markausko dukra.

Moteris tikino visiškai nesistebinti ir sūnėno ryžtingumu. "Tai genai. Tėvas už neteisybę buvo gatavas užmušti", – prisiminė Danguolė.

D.Kedžio mama Laima Kedienė taip pat puikiai prisiminė painią savo tėvo prieškario laikų istoriją: "Taip panašiai ir buvo. Kiek žinau, tas žmogus tik sužeistas buvo. Žinau, kad tąsyk ir ranką sužalojo".

D.Kedys stebino dosnumu

Tačiau iš savo senelio D.Kedys paveldėjo ne tik ūmų charakterį, bet ir neįtikėtiną dosnumą.

"Vienintelis iš anūkų Drąsius šitaip lankė ir mylėjo senelį. Būdavo, atvažiuodavo pilnais krepšiais pas jį. Nukraudavo pilnus stalus maisto produktų, saldumynų. Kuris jaunas bernas lakstys pas senelį tris kartus per savaitę? Juk visi jie tik pas mergas tokiame amžiuje laksto" – teigė D.Kedžio teta klaipėdietė.

Moteris pati užaugino du sūnus ir tikino, kad iš visų anūkų Drąsius labiausiai išsiskirdavo.

"Mano sūnūs kur kas minkštesni buvo. Drąsius kiek šiurkštokas užaugo, tačiau kai senelis sirgo, vienintelis taip apie jį šokinėjo. Tėvas liko našlys ir dar dešimt metų vienas išgyveno. Turėjo namą, viename jo gale gyveno jis, kitame dar vienos sesers šeima. Nei mano vaikai, nei kiti pas senelį taip nelakstė, kaip Drąsius", – pastebėjo moteris.

Odiozinė asmenybė

D.Kedžio senelį daugelis jo kaimynų prisimena kaip savotiškos pasaulėžiūros žmogų. Vyras nebuvo religingas, greičiau – laisvamanis arba net ateistas.

"Ar Dievas yra, nežinau. Bet tikrai žinau, kad rytoj bus rytas, o po jo – diena, paskui – vakaras. Tai ir yra mano Dievas", – samprotaudavo J.Markauskas.

Garliaviškis nemėgo kryžiaus, nes manė, kad tai ne garbinimo, o žudymo įrankis. "Kodėl davatkos negarbina šautuvo? Galėtų pasikabinti ir jį bučiuoti", – dažnai juokdavosi vyras.

Ūmaus ir neprognozuojamo būdo garliaviškis pokario metais buvo verčiamas tapti stribu ir grasino nužudyti. "Atvažiavo stribų vadas Tregubenko ir pasakė: "Arba būsi su mumis, arba kapinėse". Ką aš turėjau daryti?" – yra pasakojęs J.Markauskas.

Tuomet jis buvo sumanęs stribų vadą nušauti, buvo tam reikalui pasislėpęs užtaisytą šautuvą. Tačiau tąkart savojo teisingumo nespėjo įvykdyti, nes minėtą Tregubenko kažkas anksčiau nužudė.

Net ir būdamas senolis J.Markauskas neprarado ūmaus charakterio savybių, galėjo už nieką supykti, iškoneveikti ar net smogti kumščiu.

Jis savaip skirstė žmones į keturias kategorijas. "Čeloviekas" jo vertybių skalėje buvo aukščiausia žmogaus kategorija. Jai priklausė tik jis pats ir du jo senoliai draugai, čia negalėjo patekti moterys. Antroji kategorija – "žmogus", kuriai priklausė teigiamai jo vertinami pažįstami. Trečioji – "chuliganas". Tai niekdariai, nieko verti asmenys, iš kurių, jo nuomone, nieko gero negalėjai tikėtis. Žemiausioje vietoje buvo "pederastai". Tai niekšai, pašlemėkai, prievartautojai ir išgamos.

Pastarąjį žodį apibūdindamas savo priešus mėgo kartoti ir jo anūkas D.Kedys.