Žalą atlygina kaltininkas

Ne taip seniai buvo atvejis, kai viena uostamiesčio daugiabučio gyventoja kreipėsi į draudimo bendrovę po to, kai jos butą užliejo kaimynas, kuris, kaip paaiškėjo, nuomoja būstą iš savivaldybės.

Faktiškai žalą turėjo atlyginti būsto savininkas, tai yra Klaipėdos savivaldybė.

Ginčas pateko į teismą, savivaldybė apskundė sprendimą ir galiausiai žalą turėjo atlyginti savivaldybės būsto nuomininkas, nes jis ten gyvena ir dėl jo kaltės įvyko nelaimė, sukėlusi nemalonių pasekmių.

Buvo įrodyta, kad savivaldybė, nors ir yra būsto savininkė, negali atsakyti už nuomininkų veiksmus ir jų padarinius kaimynams.

2023 m. lapkritį Klaipėdos taryba priėmė sprendimą dėl savivaldybės butų ir socialinių būstų nuomos sutarties pakeitimo, įtraukiant papildomą punktą dėl būsto draudimo.

Pagal naują sutartį, nuomininkas per 30 dienų po sutarties pasirašymo privalo apdrausti nuomojamą būstą savo lėšomis.

Privalomos sutarties sąlygos

Socialiniai būstai taip pat yra drausti, juos irgi draudžia patys nuomininkai nuo tada, kai beveik prieš pusantrų metų buvo sudarytos naujos sutartys ir į jas įtrauktas punktas dėl civilinio draudimo.

Dienraščio žiniomis, savivaldybės būstų, taip pat ir socialinių butų nuomininkai laikosi sutarčių, nes jei jie nesutiktų apdrausti nuomojamo būsto, būtų inicijuojamas sutarties nutraukimas.

Tai, kas anksčiau buvo neįprasta, turėtų tapti norma ir kasdienybe.

Klaipėdoje yra išnuomota 711 socialinių būstų ir visi jie yra drausti.

Privačių būstų savininkams draudimo klausimas paliktas spręsti jiems patiems.

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Algis Čaplikas pabrėžė, kad gyventojai tiesiogiai atsakingi už savo būsto tvarkymą, logiška, kad visi būstai turėtų būti apdrausti, kaip ir automobiliai.

Buvo laikai, kai automobilius savininkai drausdavo savanoriškai, tad dauguma jų būdavo nedrausti, tačiau dabar sunku įsivaizduoti automobilį be draudimo.

Išvengtų nuostolių

Ne mažiau aktualus ir bendro naudojimo patalpų ir infrastruktūros draudimas.

„Problema išryškėja įvykus nelaimėms. Tarkime, gaisrai daugiabučiuose – vis dažniau pasikartojanti bėda. Tačiau tai ne tik gyventojų saugumo klausimas, bet ir sudėtinga teisinė problema, susijusi su žalos atlyginimu. Tuomet dažnai kyla klausimas – kas atsakingas už bendro naudojimo patalpų ir infrastruktūros – stogų, laiptinių ar inžinerinių namo tinklų atkūrimą po gaisro?“ – retoriškai klausė A. Čaplikas.

Pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendro naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

Tai reiškia, kad visi butų ar kitų patalpų savininkai patys atsako už šiuos objektus proporcingai savo turimai turto daliai.

Pasak A. Čapliko, daugiabučio bendrosios nuosavybės objektai galėtų būti apdrausti, ir tai leistų visiems savininkams išvengti staigių ir neplanuotų finansinių nuostolių.

Tokios nelaimės atveju žalą padengtų draudimo bendrovė, o jau vėliau galėtų būti inicijuojamas išieškojimo procesas iš už tai atsakingo asmens.

„Norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių. Prisiminkime, kiek kainavo iš savivaldybės ir Vyriausybės biudžeto padengti nuostolius po įvykio Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje – 1,2 mln. eurų, jei neklystu. Taigi draudimas šiuo atveju padėtų išspręsti problemas. Čia reikalinga įstatymo pataisa, todėl viskas – Vyriausybės ir Seimo rankose. Tai, kas anksčiau buvo neįprasta, turėtų tapti norma ir kasdienybe, dėl to mes ir agituojame“, – pabrėžė A. Čaplikas.