Dulkių iš laivo debesis

Numatyta iš esmės keisti mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijų aprašą.

Jame iš esmės bus naujai apibrėžiamas požiūris į Klaipėdos miesto oro taršą iš jūrų uosto teritorijos. Kai kuriais atvejais gyventojams nerimą keliančios dulkės iš uosto galės būti laikomos mažareikšmiu aplinkos pažeidimu.

Numatyta, kad jei uosto kompanija pripažino, kad paleido dalį taršos į aplinką, apie padarytą pažeidimą pranešė aplinkosaugininkams, ėmėsi veiksmų jį pašalinti, taršos kiekis nėra itin didelis, tai gali būti laikoma mažareikšmiu pažeidimu.

Konstatavus, kad pažeidimas yra mažareikšmis ir jis tuojau pat nutraukiamas, už jį gali net nebūti skiriama bauda. Pavyzdžiui, jei krovos metu pakilo iš laivo triumo dulkių debesis, o taip kartais būna, po to jis išsisklaidė, nusėdo ant gyventojų mašinų už uosto tvoros, ir viskas. Žmonės piktinasi, o kaltų lyg ir nėra, nes tai tikrai bus mažareikšmis pažeidimas.

Bręsta nauja situacija – žmonės piktinsis dulkėmis iš uosto, o kaltų neatsiras, nes tai bus mažareikšmis pažeidimas, už kurį net nebaudžiama.

Jei pažeidimo greitai pašalinti nepavyksta, nustatomas jo pašalinimo terminas, to neįvykdžius, jis galės būti pratęstas dar penkias paras.

Tik po to, pažeidimo nepašalinus, būtų konstatuojama, kad mažareikšmio pažeidimo terminas baigėsi ir jis tapo reikšmingu aplinkosauginiu pažeidimu. Tuo atveju už pažeidimą jau būtų taikomos ekonominės sankcijos, Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos.

Uostas dulkino miestą

Tokia tvarka gali reikšti, kad bet kokie kvapų ar dulkių sklidimai iš uosto gali būti laikomi mažareikšmiu pažeidimu ir sankcijos už tai nebūtų taikomos. Tiesa, yra numatyta, kad jei dulkės iš to paties uosto taršos šaltinio sklinda nuolat, daugmaž nustatomas nemažas taršos kiekis, „pakišti“ po mažareikšmiu pažeidimu to jau gali ir nebepavykti.

Numatyta, kad papildoma tarša negali viršyti 10 proc. tos ribos, kuriai uosto ar kita bendrovė yra įsigijusi taršos leidimą. Taip pat nurodytas konkretus kiekis, kad už uosto ribos į aplinką negali pakliūti didesnis nei pusės tonos teršalų, šiuo atveju dulkių, kiekis. Mažareikšmiu pažeidimu negalės būti laikoma ir tai, jei už uosto tvoros pasklis pavojingos medžiagos dulkių ar kitokiu pavidalu.

Panaši situacija uoste yra buvusi maždaug prieš šešerius metus, kai po didelių karščių buvo išdžiovinti atvirai supilti birūs kroviniai. Po to pakilo stipresni vasaros vėjai, kurie dulkių debesis iš uosto nunešė link Klaipėdos miesto.

Tuo pačiu metu minėtoje bendrovėje įvyko ir ryškūs vadovybės pasikeitimai. Dėl incidento kaltininku įvardintas samdomas kompanijos vadovas, kuris ir buvo atleistas.

Teoriškai, pagal dabartinę formulę, ir aną miesto dulkinimą, jei tik krovinys nebuvo pavojingas, buvo galima laikyti mažareikšmiu pažeidimu, nes krovinio dulkių debesys tiesiogiai netapo smėlio audra Klaipėdos mieste.

Dulkinimo iš uosto šaltinius krovos bendrovė greitai pašalino, ant išdžiūvusių birių krovinių krūvų nuolat purkšdama vandenį.

Ir anuomet nebuvo jokių viešų pranešimų, kad už miesto dulkinimą krovos kompanija būtų sumokėjusi kokias nors milijonines baudas. Kai iš vienos ar kitos vietos pakyla dulkių debesys ir išsisklaido, nėra taip lengva tiksliai nustatyti, koks kiekis nepageidaujamų medžiagų buvo paskleistas.

Paprasčiau yra dulkių debesims, kad ir kylantiems iš uosto, taikyti mažareikšmio pažeidimo kriterijus, ir jei jie greitai pašalinami, netgi nesivelti į kokias nors formalias procedūras.

Dulkės ir naftos kvapai

Mažareikšmio pažeidimo kriterijai gali būti taikomi ir todėl, kad Lietuvoje nėra pakankamai aplinkosaugos specialistų, kurie ištirtų nedidelius, trumpalaikius ar momentinius su tarša susijusius incidentus.

Juo labiau kad yra ir svarbesnių taršos šaltinių, pavyzdžiui, masinis nevalytų teršalų išleidimas į vandens telkinius ar naftos produktų išsiliejimas į vandenį. Tai, kad tokių reiškinių, ypač susijusių su naftos produktais, Klaipėdos uoste yra, liudija dažni naftos produktų kvapai būnant vienoje ar kitoje uosto dalyje.

Momentinė ar staigi ir netikėta oro teršimo iš gamybinės aplinkos problema aktuali ne tik Klaipėdos uoste. Daugelyje Europos šalių uostų yra vykdoma atvira birių krovinių krova. Produktai laikomi didelėse atvirose krūvose, kurias džiovina saulė. Kaip ir Klaipėdoje, kitų šalių pajūriuose būna smarkių vėjų.

Skirtumas tik tas, kad daugelyje uostų yra taikomos specialios apsaugos nuo krovinių dulkėjimo priemonės. Jų yra ir Klaipėdos uoste. Tiksliau jų atsirado po 2018 m. vasaros, kai miestas buvo netikėtai užkluptas dulkių debesų iš uosto.