Klaipėdai suteiktas dar vienas skambus titulas – uostamiestis nuo šiol gali vadintis ir dviračių miestu. Tačiau patyrę dviratininkai teigė, jog Klaipėdai dar reikia įdėti nemažai pastangų, kad ji taptų tikru rojumi dviratėmis transporto priemonėmis važinėjantiems žmonėms.

Varžėsi 14 savivaldybių

"Palyginti su kitais Lietuvos miestais, gal Klaipėdoje ir geriausiai išvystyta infrastruktūra dviratininkams. Tačiau uostamiestį pavadinti dviračių miestu tikrai kol kas yra pernelyg skambu. Ko trūksta? Daugiau dviračiais važinėjančių žmonių, geriau sutvarkytos infrastruktūros, atidumo smulkmenoms", – teigė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys klaipėdietis Saulius Ružinskas.

Konkursą, kuriame rinktas "Dviračių miestas", buvo paskelbusi Susisiekimo ministerija. Jame galėjo dalyvauti visos šalies savivaldybės, tačiau sulaukta tik 14 paraiškų.

Jas vertino speciali Dviračių transporto komisija. Ji atsižvelgė į tai, koks kiekvienoje konkurse dalyvaujančioje savivaldybėje yra dviračių takų santykinis ilgis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat galimybių studijų, teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų, susijusių su dviračių transporto infrastruktūros plėtra, rezultatai.

Ant šaligatvio – konfliktai

Klaipėdoje bendras dviračių takų ilgis yra 95,26 km, vienam gyventojui tenka 0,6 m dviračių takų. Investicijos į dviračių transporto plėtrą Klaipėdoje iš ES, valstybinių ir kitų lėšų per trejus pastaruosius metus siekė apie 10 mln. litų.

"Kai Klaipėda dabar jau ir turi dviračių miesto titulą, tikiuosi, kad ir požiūris į dviratininkus pasikeis, nes daugeliu atveju reikia tik principingesnio politikų požiūrio", – teigė S.Ružinskas.

Jis priminė jau daugybę metų neišsprendžiamą konfliktą tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kurie turi dalytis Manto gatvės šaligatviais.

"Mes jau seniai siūlėme Manto gatvėje automobiliams palikti po vieną juostą, o antrąją abiejose gatvės pusėse atiduoti dviratininkams, tada jiems nebereikėtų važiuoti šaligatviais. Tačiau tokiai iniciatyvai pritrūko politinio palaikymo", – teigė S.Ružinskas.

Važiuoja neteisėtai

Jis taip pat akcentavo, jog infrastruktūra dviratininkams visiškai neišvystyta prie mokyklų. "Moksleiviai juk į mokyklas galėtų atvažiuoti dviračiais, tačiau dabar nėra nei kaip jais privažiuoti, nei kur jų palikti. Todėl vaikus geriau jau automobiliais atveža, o taip nekuriamas saugus eismas", – pabrėžė pašnekovas.

Dar viena problema – dviratininkai Tiltų gatve dabar važiuoja nelegaliai. "Gatvės prieigose yra kelio ženklas, draudžiantis bet kokios transporto, o tai reiškia, jog ir dviratininkų eismą, išskyrus viešojo transporto. Dabar galioja tokia nutylėjimo politika – esą niekas nemato, kad dviračiai Tiltų gatve rieda pažeisdami taisykles. O reikia tiek nedaug, prie kelio ženklo prikabinti ženkliuką, kuris yra įteisintas, jog dviračių eismas leidžiamas. Todėl dviračių miesto valdžiai ir linkėčiau daugiau atsakingumo ir atidumo", – taisytinas klaidas nurodė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys.