Pietiniame miesto rajone gyvenančius klaipėdiečius butuose įkalino šleikštulį kelianti smarvė. Tačiau kontroliuojančios įstaigos skėsčioja rankomis – žmones kamuojančio kvapo šaltinio paieškas trikdo permainingas pajūrio vėjas.

Ėmė persekioti priepuoliai

Klaipėdietė Olga Demiančik ilgai negalėjo suprasti, kodėl 2,5 metų sūnus keletą kartų per mėnesį vemia. Vėmimo priepuoliai kartodavosi ne tik namuose, bet ir netoli namų esančiame darželyje.

Nieko paguodžiamo moteriai negalėjo pasakyti ir vaiko gydytoja. Neaiškių sūnaus negalavimų priežastį O.Demiančik padėjo išsiaiškinti kelios namuose praleistos dienos.

Vyturio gatvės gyventojai, vos lauke užuodusiai nemalonų kvapą, tapdavo bloga. Šleikštulį lydėjo pykinimas bei vėmimas.

Pakalbėjusi su kaimynais, aplinkinių namų gyventojais, O.Demiančik įsitikino, kad jos šeima ne vienintelė patiria nemalonius pojūčius.

Galvos skausmas, šleikštulys, pykinimas ir vėmimas – tokiais negalavimais pastarosiomis savaitėmis skundžiasi daugelis pietinės miesto dalies gyventojų.

Klaipėdiečiai spėjo, kad kepamų blynų, pridegusių riebalų ar gaminamą alų primenantis kvapas sklinda iš netoli pietinės miesto dalies įsikūrusios biodyzelino gamyklos „Mestilla“.

Gyvenimas tapo nepakenčiamas

O.Demiančik neneigia, kad nemalonūs kvapai nuo gamyklos sklisdavo ir anksčiau. Tačiau jie nebūdavo tokie intensyvūs ir ilgalaikiai.

Pastarosiomis savaitėmis gyventojus jis kankino ištisas paras. Kvapas sustiprėdavo artėjant nakčiai. Todėl net tvyrant karščiui, žmonės buvo priversti gyventi butuose su uždarytais langais. Gaivos gurkšnis juos atidarius baigdavosi savijautos pablogėjimu.

Nuo nemalonaus kvapo O.Demiančik šeimos neapsaugojo ir įsigytas oro valytuvas. Vakarinius pasivaikščiojimus su vaiku šalia namų taip pat teko pamiršti.

„Nesu bobutė paranojikė, kuri vos užuodusi negerą kvapą kelia skandalą. Bet gyvenimas tapo nepakenčiamas“, – tikino klaipėdietė.

Gyventoja kreipėsi į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą. Šis, sudaręs keturių žmonių komisiją, atvyko į vietą, tačiau lyg tyčia blogieji kvapai buvo išsisklaidę.

O.Demiančik specialistų paprašė duoti savo mobiliųjų telefonų numerius, kad, pasikartojus kvapui, galėtų juos pasikviesti. Tačiau, pasak moters, įstaigų atstovai kategoriškai atsisakė atvažiuoti po darbo.

Įsprausti į rėmus

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Karalienė patvirtino, kad pastaruoju metu padaugėjo pietinės miesto dalies gyventojų skundų dėl sklindančių nemalonių kvapų.

D.Karalienė paaiškino, kad nuo praėjusių metų pradžios kvapų kontrolė pavesta jų įstaigai. Tad šioje srityje neturima daug patirties, kaip realiai tai reikėtų daryti.

Specialistė pripažino, kad kvapų kontrolės taisyklės labiau tinkamos, pavyzdžiui, nuolat iš fermų sklindančiam kvapui nustatyti nei šalia daugiabučių namų esančioms gamykloms.

„Esame įsprausti į rėmus, nes privalome vadovautis taisyklėmis ir taip apsidrausti nuo galimų įmonės priekaištų“, – teisinosi pavaduotoja.

Patikra naudos nedavė

Sulaukęs gyventojų skundų, Visuomenės sveikatos centras per savaitę turi suorganizuoti komisiją iš trijų institucijų atstovų ir nuvykti į žmonių nurodytą vietą.

D.Karalienės teigimu, kartu su Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento ir miesto savivaldybės atstovais į Vyturio ir Brožynų gatves jie buvo nuvykę porą kartų.

Kaip tyčia nė karto nemalonaus kvapo nepasitaikė, nors į skundus reaguota operatyviai – komisija sudaryta dar tą pačią dieną.

„Klaipėdoje vėjai – nepastovūs. Kol nuvažiuojame į kitą miesto galą, žiūrėk, tas kvapas “pabėgo„ ir jo nepagausi“, – versiją iškėlė specialistė.

Pasak D.Karalienės, metereologai patvirtino, kad uostamiestyje per metus būna vos dešimt dienų, kai nepučia vėjas.

Komisija du kartus taip pat apsilankė ir įmonėje. Pasak pavaduotojos, gamyklos teritorijoje buvo jaučiamas nemalonus kvapas, bet kadangi jo nebuvo gyvenamojoje aplinkoje – gamyklos ir dvoko susieti negalima.

Specialistė neslėpė, kad po darbo sudėtinga surinkti komisiją – jos nariai nėra visą parą dirbantis operatyvinis skyrius.

„Jei gyventojai iš anksto informuotų, kad nujaučia apie būsiantį kvapą, bandytume kviestis komisiją. Įstaigos viduje galime šitai suorganizuoti, bet už kitus negarantuojame“, – aiškino ji.

Gali tikrinti ir be skundų

D.Karalienės manymu, biodyzelino gamyklą griežčiau turėtų kontroliuoti Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamentas. Jis turi tikrinti, kaip įmonė laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės normų.

Departamentui tai esą daryti lengviau, nes nereikia gyventojų skundų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras kreipėsi raštu į departamentą, informuodamas apie iš gyventojų sulaukiamus skundus, taip pat prašyta pranešti apie galimai aptiktus pažeidimus. Tačiau atsakymo kol kas negauta.

Metodika kelia juoką

Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas, sužinojęs apie gyventojus kankinančius kvapus, pasiūlė kreiptis į... Visuomenės sveikatos centrą.

Tą patį specialistas pakartojo ir skambinusiems gyventojams.

„Mes nieko nestumdome! Atvirkščiai, sakiau, kad galiu važiuoti ir tikrinti. Bet pirmu smuiku turėtų groti Visuomenės sveikatos centras“, – tikino vedėjas.

R.Dužinas taip pat teisinosi sudėtinga tikrinimo metodika. Prieš ją išdėstydamas įspėjo, kad ji gali sukelti juoką.

„Sklindantį kvapą reikia susieti su įmone – tokia higienos norma“, – teigė jis.

Vedėjas guodėsi, kad dėl tokios tvarkos iš gyventojų sulaukia kaltinimų korupcija. Šis valdininkas dėl negalėjimo išsiaiškinti situacijos taip pat buvo linkęs kaltinti besikeičiančio vėjo kryptį.

Įmonė „Mestilla“ ne kartą bausta už viršytas leistinas normas. Pastarąjį kartą ji tikrinta prieš savaitę. Už viršytą normą pagal mokesčių aplinkos teršimo įstatymą už taršą įmonė sumoka didesnius mokesčius nei priklauso.