Efektyvesnė daugiabučių renovacija: ekspertai akcentuoja vėdinimą, vidinės balkono sienos šiltinimą

  • Teksto dydis:

Už daugiabučių renovaciją šalyje atsakinga Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet vykdo modernizuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. To tikslas – paversti būstų atnaujinimo procesus dar efektyvesniais. Šiųmečio audito metu ekspertai išskyrė du svarbiausius aspektus – šviežio oro patalpose užtikrinimą ir vidinės balkono sienos apšiltinimą.

„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes, praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – sakė BETA direktorius Valius Serbenta.

Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C. Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik tie būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Šiltinti vidinę balkono sieną – privalu

Energinio audito metu specialistai skyrė ypatingą dėmesį apšiltinimo tyrimams, itin koncentruotasi į vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą. Pasak daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, šiltinti šią sieną yra būtina.

„Kai prastai yra vėdinamas butas, patalpose išauga santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai tai nutinka tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros, čia didėja rizika atsirasti pelėsiui. Taip pat šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius. Todėl nepaisant to, kad esami reikalavimai nenumato privalomo vidinės balkono sienos šiltinimo, praktika rodo, kad šią priemonę gyventojai rinktis turėtų“, – teigė G.Šilanskas.

Ragina investuoti į kokybišką vėdinimą

Papildomai ekspertai audito metu tyrė ir daugiabučių oro kokybę. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, buvo nustatyta maksimali ribinė CO2 vertė, galinti būti patalpoje – 1 000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono), t. y. riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, oro kokybę galima laikyti prasta.

„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. atvejų ši riba buvo viršyta“, – sakė G.Šilanskas.

Vykdant auditą taip pat nustatyta, jog didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.

„Kadangi renovavus daugiabutį patiriami nuostoliai per nesandarias sienas, stogą ir langus sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentiškai padidėja. Dėl to, norint taupyti šilumą, rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – patarė ekspertas.

Šviežią orą patalpose užtikrina rekuperatoriai

Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. Atlikto audito išvadose nurodoma, kad kaip pagrindinė priemonė turėtų būti svarstomas rekuperacinės sistemos įrengimas.

„Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus. Papildomai, įsidiegus šią sistemą, yra taupoma šiluminė energija, sumažėja aplinkos triukšmas, į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro“, – teigė G.Šilanskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Latvių 54

Latvių 54 portretas
Daugiabutis renovuotas 2020 m. Įdiegta centralizuota rekuperacinė sistema. Rezultatas: praėjo metai, o rūsyje ir butuose atsirado pelėsis, pašaliniai maisto ir rūkalų kvapai. Oro ištraukimas WC silpnas. Butuose tvanku. Nakties metu paduodamo oro kiekis mažinamas, nes ūžia. Viršutinių aukštų butų langai nuolat atidaryti net žiemos metu. Vasarą paduodamo oro temperatūra buvo tokia pati kaip ir lauko. Pietinių butų įstiklintuose balkonuose dienomis laikėsi 38 laipsniai ir t.t Centralizuota rekuperacinė sistema pablogino gyvenimo kokybę pietinių butų gyventojams.

>Na taip

>Na taip portretas
Na ir gyvenkim tose Chruščiovo laikų griuvenose, paveldėtose iš senelių. Ir visada ir visur bus valdžia kalta, kad nerenovuotuose šildymas per brangus ar vėjas pučia pro supuvusius langų rėmus, gyvenkim, kol sugrius, o paskui nabagus turės gelbėti valdžia ir suteikti butus nemokamai. Apskritai mūsyse labai gajus mąstymas, kad jei kažkada valdžia DAVĖ butus NEMOKAMAI, lai ir rūpinasi jų eksploatacija. Bet kokia iniciatyva pagerinti buitį automatiškai įvertinama: vagys, žulikai taikosi tik pinigus išmonyti. Išvogs viską, paleis ubagais. Geriau lai troba supūva ir nugriūva, nei ją taisyti ar renovuoti. Ir iš esmės teisingas požiūris. Kai atsidursi tarp griuvėsių gatvėje, valdžia privalės nemokamai suteikti kitą būstą. Tiesa, tik prestižinėje vietoje, tik naujos statybos ir su visais ploto reikalavimais. Kitaip bus masiniai skundai į EU žmogaus teisių teismą.

NA taip

NA taip portretas
ir kišim pinigus krūvom į šituos pasenusius , baigiančius savo garantinį naudojimo laiką, daugiabučius. Dabar renovuojam, paskui už kelių dešimčių metų vėl renovuosim..Dabar šiltinam o vėliau keisim, tuos pačius šiltinimus, stogus o gal net plytas?. Po vieną į metus kosminėm kainom:D).Sudversliai ir bankai puikiai nusiteikę - pas šitą ,,melžiamą karvę" pienas niekad nesibaigs. Niekur ji nedings..Kad ir gulinčią ją vistiek bus galima išnaudoti savo pelnui :D)
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių