Eismo saugumui svarbus kiekvieno elgesys

Situacija gerėja

Eismo įvykių aukų atminimo diena turi ilgą istoriją. 1993 m. pirmą kartą ją nacionaliniu lygiu Jungtinėje Karalystėje paminėjo labdaros organizacija „RoadPiece“, teikianti pagalbą eismo įvykių aukoms. Nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje minėjo ir palaikė įvairios nevyriausybinės organizacijos, Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (European Federation of Road Traffic Victims, FEVR) ir kitos su ja susijusios organizacijos. 2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo eismo įvykiuose mūsų šalyje jau žuvo daugiau nei 16 tūkst. žmonių – beveik tiek, kiek gyventojų yra Palangos mieste, todėl už eismo saugumą atsakingos institucijos Lietuvoje sau kelia ambicingus tikslus – kad keliuose neįvyktų nė vienas eismo įvykis ir nenukentėtų nė vienas žmogus. To visiškai pasiekti kol kas neįmanoma, tačiau pokyčiai gana optimistiniai. 2006–2015 m. žuvusiųjų per eismo įvykius Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Didžiausia pažanga pasiekta per pastaruosius dešimt metų, kai Lietuvoje sugriežtėjo atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nepaisymą, pagerėjo taisyklių laikymosi kontrolė, aktyviai organizuojamas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo srityje, vykdomi saugaus eismo projektai, suaktyvėjo saugaus eismo keliuose socialinė reklama.

Svarbi atsakomybė

Nepaisant plika akimi matomos pažangos, Lietuva vis dar išlieka šalis, kurioje žuvusiųjų autoavarijose skaičius vienas didžiausių ES. Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis įsitikinęs, kad vien tik tobulinamos kelių infrastruktūros nepakaks. „Valstybinės reikšmės Lietuvos keliais kasmet važiuoti tampa vis patogiau ir saugiau, tačiau aš suprantu, kad vien tik inžinerinėmis priemonėmis mes nepasieksime, kad žuvusiųjų keliuose skaičius priartėtų prie ES vidurkio“, – teigia saugaus vairavimo ekspertas. Pasak pašnekovo, pagrindinis dalykas, lemiantis tokią prastą eismo saugumo situaciją keliuose, yra kiekvieno mūsų elgesys. „Didžiausia bėda yra ta, kad dabar nuo mažens įprantama turėti tik teises, bet ne pareigas. Tokie žmonės užaugę ir vairuoja taip, kaip jie nori, o ne pagal taisykles“, – kalbėjo K. Povilaitis.

Į eismą jis patarė žvelgti kaip į bendruomenę, kurioje vienas bendruomenės narys yra atsakingas už kitą ir tik tuomet, kai visi bendruomenės nariai rūpinasi vienas kitu, ji gali gyvuoti ir išlikti. „Pastebiu keliuose daug egoizmo – man čia reikia, tai aš čia ir sustoju, aš noriu – ir važiuoju greitai, viršydamas leistiną greitį, aš nenoriu – ir nepraleidžiu pėsčiųjų, aš einu per perėją – jūs mane privalote praleisti. Eisme tokios sąvokos, kaip „vien tik aš“ nėra. Turime suprasti, kad mūsų elgesys gali nulemti, ar kitas vairuotojas sėkmingai pasieks namus“, – pabrėžė K. Povilaitis. Jis teigė manantis, kad eismo įvykių keliuose sumažės tik tuomet, kai kelyje vairuotojai pradės matyti ne tik save, bet ir aplinkinius.