Energetinis būsto vertinimas uostamiestyje dar nemadingas

Jau daugiau nei šešerius metus parduodami ar dovanodami būstą gyventojai privalo įvertinti jo energetinį naudingumą. Nuo jo priklauso, kiek pinigų teks pakloti šildymo sezono metu. Paradoksalu, tačiau patys pirkėjai į šiuos duomenis kol kas didesnio dėmesio nekreipia.

Kas tas sertifikavimas?

Įsigijus nenaujos statybos būstą ne retam naujakuriui lyg šaltas dušas būna pirmosios sąskaitos už šildymą. Tai atsitinka todėl, kad pirkdamas butą žmogus neatkreipia dėmesio į jo energetinį naudingumą.

Šiandien efektyvus pastato energijos resursų naudojimas bei aplinkos taršos mažinimas yra vertinamas energetinio naudingumo sertifikatu.

Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimas privalomas nuo 2007 metų sausio. Naujai statomiems pastatams energetinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C.

Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui jų pageidavimu turi pateikti pastato energetinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų.

Pastatų energetinio naudingumo sertifikavimas turi būti atliktas baigtam statyti pastatui prieš surašant statybos užbaigimo aktą.

Nustatyti pastato energetinio naudingumo klasę galima ir nebaigtam arba dar tik suprojektuotam pastatui, tačiau šiais atvejais sertifikatas neišduodamas.

Žemiau nei vidutinė klasė

Uostamiestyje gyvenamieji pastatai pagal energetinio naudingumo klasę masiškai nevertinami. Kol kas būstų energetiniai sertifikatai daugiausiai domina tuos, kurie ketina pirkti privačius gyvenamuosius namus.

"Pirkdami būstą žmonės dar mažai kreipia dėmesį į pastato energetinį naudingumą. O to nauda yra didžiulė, tik reikia mokėti tuo pasinaudoti", – tvirtino sertifikavimo ekspertas Raimundas Juodzevičius.

Klaipėdos daugiabučiai, statyti iki 1990 metų, beveik visi priklauso energetinio naudingumo E klasei arba dar žemesnei.

"Visi namai, statyti iki 1990 metų, pagal šilumos varžą yra analogiški. Jie beveik nesiskiria, nes statyti pagal tuo metu galiojusias normas. Požiūris į energetinį naudingumą priklausė nuo to, kokios buvo energijos sąnaudos. Kai taupyti nereikėjo, normos buvo vienos, o dabar yra kitos", – teigė R.Juodzevičius.

Pagal energijos sąnaudas pastatai klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą, G klasė – energetiškai neefektyvų pastatą.

Pasyviųjų namų stebuklas

Klaipėdoje jau yra pastatyti ir keli taupieji (pasyvieji) namai. Tai tokie pastatai, kuriuose išlaidos už šildymą yra minimalios, tačiau greta viso to reikia įskaičiuoti vėdinimo, elektros sąnaudas. Tačiau bendrai jo išlaikymas vis tiek bus mažesnis, nei žemesnės energetinės klasės pastato.

Pasyvusis namas – tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekiama nenaudojant standartinių šildymo ir vėdinimo sistemų.

Šiuo atveju vyraujantys šilumos šaltiniai yra pasyvūs. Tai – saulės šiluma, šiluma, kurią skleidžia elektros prietaisai ar net žmonės. Taip pastate sunaudojama labai mažai energijos.
Pavyzdžiui, įprastas namas, statytas iki 1990 metų, sunaudoja dvidešimt kartų daugiau energijos nei pasyvus namas.

Norint užtikrinti mažesnį energijos poreikį, statant namą tenka į jį investuoti daugiau, tačiau didesnis komfortas ir mažesnės sąskaitos už šildymą tai atperka.  Aukštesnę klasę gali pasiekti ir prieš 30–40 metų statyti daugiabučiai.

"Jei daugiabutyje buvo renovuotas šilumos mazgas, šiltintos sienos, namas gali pakliūti ir į D klasę", – tikino R.Juodzevičius.