Skandalais išgarsėjęs klaipėdietis 35-erių Eugenijus Ostapenka nors ir pasipiršo mylimajai 53-ejų Tatjanai, tačiau kol kas negali vesti daugiau nei aštuoniolika metų vyresnės sužadėtinės, nes šioji formaliai vis dar yra neišsiskyrusi su vyru vokiečiu.

Dokumentuose – ištekėjusi

Į keblią situaciją atlikėjas su mylimąja pateko, kai pamėgino pasibelsti į Klaipėdos civilinės metrikacijos biurą. Tačiau sužadėtinių pareiškimų Metrikacijos skyriaus darbuotojos negalėjo priimti.

Gerokai už jaunikį vyresnė ir trejais metais už jo motiną jaunesnė E.Ostapenkos išrinktoji T.Žgunova jau buvo kartą ištekėjusi. Moteris tuokėsi Vokietijoje ir ten susilaukė dukros.

„Lankėsi ši pora pas mus, tačiau moteris negalėjo pateikti tinkamai patvirtinto dokumento apie įvykusią ištuoką. Jei Lietuvoje vedęs ir išsituokęs lietuvis norėtų išvažiuoti į užsienį, jis ištuokos dokumentus turėtų pasitvirtinti Užsienio reikalų ministerijoje“, – aiškino Klaipėdos metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Dapšienė.

Pasak specialistės, Lietuva yra prisijungusi prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos, kuri numato, kad vienos valstybės išduotuose dokumentuose turi būti valstybės tarnautojo parašo ar antspaudo tikrumą patvirtinanti pažyma.

„Tai vadinama dokumentų legalizavimu. Gimus vaikui, susituokus, išsituokus, šių dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) yra privalomas“, – aiškino Z.Dapšienė.

Tik mirties atveju nebūtina legalizuoti mirties liudijimo.

Sužlugdė vestuves

E.Ostapenka ir T.Žgunova išgirdę, kad jų prašymai santuokai sudaryti nebus priimti, labai nusiminė.

„Aš pateikiau Vokietijos teismo sprendimą apie nutrauktą santuoką. Šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas notaro. Sumokėjau pinigus už ištuokos dokumento gavimą, tačiau jo taip ir negavau. Pinigus paėmė, o paslaugos nesuteikė“, – aiškino T.Žgunova.

Moteris piktinosi, kad Metrikacijos skyriuje išgirdo nurodymą antrą kartą išsituokti.

„Aš paduosiu Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą už tai, kad neleidžia man susituokti“, – piktinosi T.Žgunova.

Z.Dapšienė tikino, kad pastaruoju metu susituokti ketinančios tokios poros į panašias situacijas patenka itin dažnai.

„Galima paprašyti buvusio sutuoktinio, kad padėtų sutvarkyti šiuos dokumentus, jei tebebendraujama. Kebli situacija“, – konstatavo Z.Dapšienė.

T.Žgunova net pašėlo išgirdusi, kad prieš šešerius metus išsiskyrusi su vokiečiu vyru ji vėl turės tvarkyti skyrybų dokumentus.

„Jis prieš trejus metus antrą kartą vedė. Po to sakys, kad buvusi žmona persekioja jį“, – tvirtino T.Žgunova.

Klaipėdos metrikacijos skyriaus dokumentuose T.Žgunova vis dar esą yra ištekėjusi.

„Mums sužlugdė vestuves. Jie net datos mums nepaskyrė“, – piktinosi nuotaka.

Pateikė teismo sprendimą

„Dokumentų tvirtinimas pažyma nėra naujas dokumentas. Klaipėdos ar bet kurio kito Lietuvos miesto Metrikacijos skyrius juk nežino Vokietijos teismų teisėjų parašų ir nepažįsta teismų antspaudų. Tam, kad užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai, tarp jų ir teismo sprendimai, būtų svarstomi ir sukeltų teisines pasekmes Lietuvoje, jie turi būti dokumentą išdavusios valstybės legalizuoti. Vokietija dokumentus legalizuoja juos tvirtindama pažyma (Apostille)“, – tvarką aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus III sekretorius Andrius Visockis.

T.Žgunova įsitikinusi, kad jai santuokos nutraukimo dokumento legalizuoti nereikia.

„Vokietijoje nėra ištuokos liudijimo, ten galioja tik teismo sprendimai dėl santuokos nutraukimo. O Lietuva, būdama ES nare, nenori pripažinti, kad kitos valstybės teismo sprendimai galioja ir mūsų šalyje“, – stebėjosi T.Žgunova.

URM atstovas tikino, kad kai kuriose šalyse ambasados, konsulinės tarnybos negali legalizuoti dokumentų.

„Dažnai dokumentų legalizavimą reikia sutvarkyti tik toje šalyje, kur jie yra išduoti. O tai reiškia, kad teismo sprendimas apie santuokos nutraukimą turėjo būti legalizuotas toje šalyje, kur santuoka ir buvo nutraukta. Tokiu atveju žmogui patariama siųsti dokumentus į šią šalį ir prašyti giminių ar draugų, kad šie padėtų sutvarkyti reikiamus formalumus. Dėl Vokietijos teismo sprendimo tvirtinimo pažyma (Apostille) rekomenduotume kreiptis į Vokietijos ambasadą Vilniuje. Ji turėtų patarti, kuri Vokietijos institucija yra kompetentinga pažyma (Apostille) tvirtinti Vokietijoje išduotus dokumentus“, – sudėtingai paaiškino A.Visockis.