Artėjant euro įvedimui, tarp uostamiesčio smulkiųjų verslininkų kyla vis didesnė sumaištis. Dalis jų jau dabar mano, kad pirmąsias dvi sausio savaites teks nedirbti. Pagrindinė problema ta, kad litais mokėsiantiems klientams grąžą teks atiduoti eurais. Prognozuojama, kad turgus ir mažos parduotuvėlės virs pinigų keityklomis.

Kyla daug klausimų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius neslėpė, kad artėjanti sausio 1-oji baugina.

"Kuo arčiau euro įvedimas, tuo kyla daugiau klausimų. Didžiausią galvos skausmą kelia litų keitimas į smulkiuosius euro pinigus", – tvirtino pavaduotojas.

Pasak D.Botyriaus, fiziniams asmenims, kurių dauguma ir yra smulkieji verslininkai, vienu kartu galima pasiimti penkis paketus smulkiųjų euro pinigų. Vienas jų siekia apie 110 litų. Jei smulkiajam verslininkui, kurių Klaipėdoje apie 3 tūkst., reikės daugiau smulkiųjų euro pinigų, jis turės dar kartą eiti į banką.

"Tai labai nepatogus dalykas. Juk niekas tiksliai nežino, kiek tą dieną reikės smulkiųjų pinigų. Žmogus pasiims, regis, reikiamą kiekį, bet gali greitai išleisti. Tada jam vėl teks bėgti į banką, stovėti eilėje, gaišti laiką. Tai nesolidu", – piktinosi pavaduotojas.

D.Botyrius atkreipė dėmesį, kad verslininkų turimi smulkūs euro pinigai gali greitai ištirpti. Užtektų, kad keli klientai sumokėtų stambiomis litų kupiūromis.

"Žmogus prekiauja turguje morkomis. Ateis pirkėjas, paprašys kelių morkų ir paduos 200 litų. Pardavėjas jam turės grąžą duoti eurais. Keli tokie klientai, ir smulkių pinigų nebeliks", – prognozavo pavaduotojas.

Turgus virs keitykla

D.Botyrius neabejojo, kad pirkėjų, kurie prekyvietėse litus bandys paversti eurais, pirmosiomis sausio savaitėmis bus tikrai daug. Turgavietės taps neoficialiomis litų į eurus keityklomis.

"Žmonės žinos, kad pardavėjai privalo atiduoti grąžą eurais ir naudosis tuo. Kam stovėti eilėje banke, jei pinigus gali išsikeisti pas smulkiuosius verslininkus? Jei neturėsi eurų grąžai, kils didžiausi konfliktai. Žmonės žinos tvarką ir reikalaus", – numatė verslininkas.

Pasak jo, kyla klausimas, ką reikės daryti turgaus prekeiviui, jei pasibaigs smulkieji euro pinigai.

"Pagal taisykles pardavėjas turėtų palikti daržoves ir bėgti į banką išsikeisti pinigų. Tačiau tai nenormalu", – teigė pavaduotojas.

D.Botyrius taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurie smulkieji verslininkai gal apskritai neturi tiek lėšų, kad galėtų investuoti į pinigų keitimą.

"Juk yra ir močiučių, kurios prekiauja savo produkcija. Moterys užsidirba tik tai dienai. Ką joms reikės daryti?" – klausė pavaduotojas.

Gąsdina tikrintojai

Įbauginti būsimų problemų smulkieji verslininkai svarsto galimybę pirmąsias dvi sausio savaites nedirbti. D.Botyrius pabrėžė, kad tai nėra agituojama daryti masiškai, bet gali nebūti kitos išeities.

"Gal ne visi nedirbs, bet tam tikra dalis tikrai. Pritrūks eurų grąžai ir užsidarys. Dėl to patirs nuostolių ne tik patys verslininkai, bet ir turgavietės, valstybė negaus įplaukų ir iš kitų įmonių", – teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas.

Pasak D.Botyriaus, laikinai stabdyti veiklą ketina ir mažos parduotuvės. Jos taip pat sprendžia problemą, kur saugoti susidariusias nemažas eurų sumas.

Juridiniai asmenys išsikeisti litus į eurus gali iš anksto – nuo gruodžio 1 d.

"Reikia turėti ir pinigų, kad galėtum išsikeisti ir įšaldyti. Parduotuvėlių savininkai taip pat tvirtina, kad pritrūkus eurų, neturės kitos išeities, kaip užsidaryti. Niekas nerizikuos grąžos atidavinėti litais. Juk tikrintojų bus daug, o baudos didelės. Apskųsti gali ir konkurentai", – įžvelgė pavaduotojas.

Reikia valdžios lankstumo

D.Botyriaus teigimu, tokiomis nuotaikomis gyvena ne tik uostamiesčio, bet visos šalies smulkieji verslininkai. Situaciją galėtų sušvelninti tik šalies valdžios lankstumas.

"Valdžia buvo kalbėjusi, kad smulkiajam verslui ypatingomis išimtimis bus galima grąžą atiduoti ir litais pirmąsias dvi sausio savaites. Tada viskas būtų gerai. Tačiau minėta nuostata nėra įteisinta. Liekame nežinomybėje", – komentavo pavaduotojas.

Pasak jo, niekas nesitikėjo, kad, artėjant euro įvedimui, teks gyventi tokiomis niūriomis nuotaikomis. Manyta, kad prie naujos valiutos bus  lengviau pereiti.

"Lietuvos problemos tos pačios, kaip Latvijoje. Tačiau pastaroji nežinojo, su kuo gali susidurti. Mes žinome, bet valdžios institucijos neskuba spręsti problemų, nors gali. Tad kuo artėja euro įvedimas, tuo nerimas auga. Trūksta aiškumo. Anksčiau niekas nebijojo, o dabar peršasi mintis, kad po naujųjų metų porą savaičių išvis nereikia dirbti. Labiausiai nukentės smulkieji verslininkai", – pabrėžė pavaduotojas.

Vežėjai tikisi supratingumo

Kitų uostamiesčio verslininkų organizacijų vadovai dėl euro įvedimo nusiteikę optimistiškiau. Tačiau ir jie neatmeta, kad po sausio 1-osios kils tam tikrų problemų.
Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos pirmininkas Airidas Tamavičius pridūrė, kad darbuotojai nerimauja, ar pinigus gavus litais, pavyks teisingai apskaičiuoti grąžą eurais.

"Baiminasi, kad ir klientų neapgautų, ir patys neapsigautų. Kai bus didesni žmonių srautai, viską reikės greitai padaryti, o gali įsivelti klaidų", – tvirtino pirmininkas.

Asociacijai priklauso ir vežėjai maršrutiniais taksi. Jei keleiviai atsiskaitys litais, vairuotojams teks ne tik vairuoti transporto priemonę, bet ir sukti galvą, kiek duoti grąžos.
Todėl, anot A.Tamavičiaus, iškart po Naujųjų metų klaipėdiečių prašoma viešajame transporte atsiskaityti eurais, o ne litais.

"Jei keleiviai duos litais, vairuotojas turės grąžą atiduoti eurais. Jam reikės apskaičiuoti, kiek pinigų atiduoti. Tai pasunkintų darbą. Jei parduotuvėje dėl šios priežasties susidarys eilė, tai galima palaukti. O maršrutiniame taksi reikia ir vairuoti, ir užtikrinti saugumą", – pabrėžė pirmininkas.

A.Tamavičiaus teigimu, jo vadovaujamos asociacijos nariai nežada dvi savaites nedirbti.

"Tai nėra išeitis. Kas nutiktų, jei verslas užsidarytų tokiam laikui? Tai neracionalu. Geriau sulėtinti darbo apsukas, gal kentės truputį klientai, jei susidarys eilės dėl grąžos. Tačiau, nepaisant visko, šis žingsnis turėjo būti žengtas, ir teks susitvarkyti", – komentavo pirmininkas.

Prireiks skaičiavimo mašinėlių

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Reda Rimšaitė-Kovalenko pabrėžė, kad verslininkai euro įvedimui ruošėsi iš anksto. Todėl dabar baimių nekyla.

"Daugiau nerimo kyla klientams, ar verslininkai teisingai perskaičiavo kainas, kokios jos bus po sausio 1-osios", – tvirtino pirmininkė.

R.Rimšaitė-Kovalenko prognozavo, kad žmonėms persiorientuoti nuo lito prie euro bus sunku. Jiems teks vaikščioti su skaičiavimo mašinėle rankose.

"Nesuprasi, ar brangu, ar pigu. Kursas, kuriuo bus litai keičiami į eurus, taip pat nėra paprastas 3,4528. Ne taip, kaip padalyti iš 4. Žiūrėdami į kainas eurais, iš pradžių žmonės nesupras, ar tai brangu, ar pigu, ar tai pagal jų galimybes. Skaičiuos kiekvienos prekės kainą. Reikės laiko, kol pripras prie euro", – neabejoja pirmininkė.

Dėl perėjimo nuo litų prie eurų verslininkai turėjo papildomų išlaidų. Teks atnaujinti savo kasos aparatus. Kai kuriems pakaks įrenginius perprogramuoti. Ši paslauga atsieis nuo 100 iki 300 litų.

Tačiau daliai verslininkų teks senus kasos aparatus pakeisti naujais. Pigiausias toks įrenginys kainuoja apie tūkstantį litų. Labiau patikimesni – 2 tūkst. – 3 tūkst. litų.
R.Rimšaitė-Kovalenko tvirtino, kad parduotuvėms teko keisti etiketes, kavinėms – meniu.

Pasak A.Tamavičiaus, reikėjo apmokyti ir darbuotojus, kad šie greičiau suskaičiuotų, kiek eurų reikia grąžinti, kai sumokėta litais.

Nuostolių patirs ir savivaldybė

Išlaidų dėl valiutos keitimo turės ir uostamiesčio savivaldybė. Lėšų reikės ne tik naujoms programoms, bet ir atnaujinti įrenginius.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Marcinkevičienė pasakojo, kad išlaidos informacinių sistemų pertvarkymui bus kompensuojamos. Lėšų poreikis jau yra patvirtintas.

Skaičiuojama, kad šiais metais informacinių sistemų pakeitimui, prie kurių priskiriamas ir vadinamųjų parkomatų perprogramavimas, reikės apie 644 tūkst., kitais – 103 tūkst. litų.

"Šios išlaidos kompensuojamos tik savivaldybėms. Todėl apklausėme savivaldybės įstaigas, įmones ir pateikėme duomenis Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kad šis nustatytų dydį. Viršyti pastarojo negalima. Gauti pinigai bus pervesti savivaldybės įmonėms ir įstaigoms", – aiškino specialistė.

Pasak V.Marcinkevičienės, dar sunku pasakyti, ar šioje srityje savivaldybė nepatirs nuostolių. Gali paaiškėti, jog lėšų programų atnaujinimui reikės daugiau.

Baiminamasi, ir kad laiku gali būti nespėta atlikti viešųjų pirkimų. Išlaidoms, kurios viršytų nustatytą sumą, apmokėti lėšų reikėtų ieškoti miesto biudžete. Pritaikyti eurui savivaldybė turės ir viešuosius konteinerinius tualetus. Jų mieste yra du. Monetų atpažinimo įrenginio pakeitimas, montavimas ir automatikos derinimo darbai atsieis 6,4 tūkst. litų. Reikės perklijuoti ir informacinę plokštumą, kurioje nurodytos kainos. Tai atsieis apie 920 litų. Tokių darbų valstybė nekompensuoja.