Ugniagesiai tikrina, kaip uostamiesčio daugiabučiuose namuose laikomasi bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių. Didžiausia problema – įvairiomis medžiagomis, įrenginiais užgriozdinti balkonai, liukai, angos, išėjimai, skirti evakuacijai gaisro metu.
Tikrina kiekvienais metais
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, stiprindami gaisrų gyvenamajame sektoriuje prevenciją, kasmet atlieka patikrinimus, kaip daugiabučiuose namuose laikomasi bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų.
Šiemet numatyta aplankyti ir įvertinti maždaug 400 daugiabučių namų. Per pirmąjį ketvirtį patikrinta 100. Aplankytos ir socialinės rizikos šeimos.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnioji inspektorė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad pareigūnai tikrina tik bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijų gaisrinę būklę. Patekti į butus teisės jie neturi.
"Tokios prevencinės priemonės taikomos kasmet. Apsilankymų metu specialistai susitinka su bendrijų pirmininkais, įvertina patalpų gaisrinę būklę, primena pagrindinius reikalavimus, konsultuoja, pataria, kaip išvengti gaisro", – pasakojo vyresnioji inspektorė.
Pernai Klaipėdos apskrityje gyvenamajame sektoriuje kilo 185 gaisrai. Juose žuvo 5 žmonės.
A.Maslauskienė pasakojo, kad nemaža dalis šių gaisrų kyla bendrojo naudojimo patalpose: laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, rūsiuose, pusrūsiuose.
"Taip nutinka dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, neatsargaus rūkymo, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų", – tvirtino vyresnioji inspektorė.
Gresia baudos
A.Maslauskienė priminė, kad daugiabučiuose namuose draudžiama užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis, įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir išėjimus, skirtus žmonėms evakuoti gaisro metu.
Taip pat draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus mechanizmą. Pabrėžiama, kad evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.
A.Maslauskienė pabrėžė, kad pavojinga bendrojo naudojimo patalpose kaupti nenaudojamus namų apyvokos daiktus, šiukšles, greitai užsidegančias ir degias medžiagas.
Už šiuos Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gali būti taikomos administracinės poveikio priemonės. Bauda piliečiams siekia nuo 7 iki 72 eurų, o pastatą administruojančios įmonės vadovui – nuo 28 iki 579 eurų.
Taip pat gyventojų prašoma rūpintis savo ir aplinkinių saugumu – naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti, atsargiai elgtis su ugnimi, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių.
Užkerta kelią evakuacijai
Daugiaaukščių namų butų balkonuose, esančiuose nuo penkto pastato aukšto, yra įrengti liukai. Anksčiau juose stovėdavo ir kopėčios. Tačiau dabar pastarosios dažniausiai yra pašalintos, o liukus dengia plytelės, linoleumai ar balkonuose pastatyti baldai.
A.Maslauskienė aiškino, kad ugniagesiai negali patikrinti, kas darosi bute. Į asmeninę erdvę galima patekti nebent sulaukus skundų ir tik leidus būsto savininkui.
"Jei gyventojai pašalino kopėčias ir užsandarino liukus, jie užkerta kelią evakuacijai nelaimės metu. Ar žmogus gali būti garantuotas, kad jam niekada neprireiks jais pasinaudoti gaisro atveju – gelbėtis patenkant į kaimyno butą", – akcentavo vyresnioji inspektorė.
A.Maslauskienė negalėjo pasakyti, kokia situacija yra dėl daugiaaukščių namų balkonuose įrengtų liukų.
"Mes tikriname tik bendrojo naudojimo patalpas. Į butus patekti ir patikrinti negalime. Tačiau būna, kad uždaromi evakuaciniai išėjimai ir bendrojo naudojimo patalpose. Žmonės siekia apsisaugoti nuo vienų pavojų, bet gali patekti į kitus", – tvirtino vyresnioji specialistė.
Naujausi komentarai