Jis 30 metų kuria stabilias darbo vietas, moka vienus didžiausių atlyginimų. Tačiau globalioje tabako industrijoje vykstantys pokyčiai neabejotinai pasieks ir Lietuvą – klausimas, kaip jie bus pasitikti ir kaip tai paveiks fabriko ateitį.
Vienas iš paskutiniųjų
Vyresnysis Investuotojų forumo ekonomikos ir politikos analitikas Vilius Tamkvaitis atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais tabako pramonės pokyčius pirmiausia lėmė besikeičiantys vartotojų pasirinkimai ir didėjantis informuotumas apie tabako gaminių keliamą pavojų sveikatai.
„Tabako bendrovės pradėjo įvairinti savo produktų asortimentą. Daugelis jų investavo į alternatyvias tabako ir nikotino tiekimo sistemas, pavyzdžiui, elektronines cigaretes ir kaitinamojo tabako gaminius. Be to, griežtesni teisės aktai ir didėjantys mokesčiai tabako gaminiams privertė pramonę prisitaikyti ir diegti naujoves“, – pastebi V. Tamkvaitis.
Jis teigia, kad tabako industrijai išgyvenant reikšmingus pokyčius, Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat laukia neišvengiamos permainos. Apie tai neseniai žiniasklaidai užsiminė ir pats „Philip Morris“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius. Interviu naujienų agentūrai ELTA jis minėjo, kad Klaipėdoje esantis įmonės fabrikas – vienas iš kelių visoje ES vis dar gaminančių tik cigaretes, mat daugumoje bloko valstybių tokie fabrikai jau perėjo prie dalinio ar visiško kaitinamojo tabako, vadinamųjų bedūmių produktų, gaminimo.
„Philip Morris“ deklaruoja, kad siekia iš viso atsisakyti cigarečių gamybos ir pamažu pereiti prie potencialiai mažiau žalingų jų alternatyvų, o šiuo metu 36 proc. pasaulinių bendrovės pajamų gaunama būtent iš bedūmių gaminių.
Arvydas Vaitkus / Asmeninio archyvo nuotr.
Išlaikyti investicijas
Prisitaikymą prie permainų ir investicijų į tolesnę bendrovės veiklą tęstinumą Lietuvoje galėtų užtikrinti ir pačios valstybės pasirinkimas eiti mažiau kenksmingų alternatyvų cigaretėms keliu. V. Tamkvaitis sako, kad šalis ir regionai privalo nuolat būti patrauklūs investuotojams, priešingu atveju, keičiantis rinkai ir konkurencinei aplinkai, investuotojai gali pasitraukti.
„Investuotojų dėmesį pritraukia situacijos, kai investuotojai priverčiami pasitraukti dėl nepriimtinos verslo aplinkos, politinių sprendimų ar kitų šalies nulemiamų faktorių. Jei įmonė būtų priversta uždaryti gamyklą dėl netikėtai priimto teisės akto, tai tikrai būtų bloga žinia investuotojams. Kita vertus, jei tai yra nuoseklus visoje Europoje vykstantis procesas, vargu ar tai kaip nors pakeistų Lietuvos kaip regiono įvaizdį“, – požiūriu dalijasi V. Tamkvaitis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sutinka, kad dėmesys esamiems investuotojams Lietuvoje yra itin svarbus. „Reikia išlaikyti ir didinti Lietuvos patrauklumą investicijoms, dėl kurių konkuruojama su kitomis šalimis. Mūsų šalyje ilgamečiai investuotojai skaičiuoja jau ne vieną veiklos dešimtmetį. Siekiame įsiklausyti į jų poreikius, nes didžiausią naudą per sumokamus mokesčius iš jų veiklos gauna valstybė“, – tvirtina parlamentaras.
Pasak K. Starkevičiaus, Seimo Ekonomikos komitetas esamiems investuotojams dėmesį rodo įvairiomis formomis: rengia klausymus atitinkamomis temomis, organizuoja išvažiuojamuosius posėdžius, neretai inicijuoja ir įstatymų pataisas. Pavyzdžiui, 2023-iųjų rugsėjį komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį ir apsilankė „Philip Morris“ gamykloje Klaipėdoje.
„Komitetas susipažino su gamykloje naudojamais įrenginiais ir fabrike galiojančia griežta tvarka, išklausė parengtą informaciją, pasveikino „Philip Morris“ su 30 metų veiklos Lietuvoje jubiliejumi. Komiteto nariai įsiklausė į gamyklos atstovų žodžiu išsakytą informaciją apie užsienio šalyse veikiantį tabako verslo ir institucijų glaudų bendradarbiavimą kovojant su tabako gaminių kontrabanda ir nelegalia prekyba“, – akcentuoja K. Starkevičius.
„Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje, tokia praktika jau veikia. Toks rėmimas ir Lietuvoje buvo leidžiamas iki 2017 m. Po išvažiuojamojo posėdžio komiteto nariai įregistravo Tabako kontrolės įstatymo pataisą, suteikiančią galimybę ir Lietuvoje veikiančiam tabako verslui finansiškai remti ir padėti kontroliuojančioms institucijoms – Muitinės departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos policijai – įsigyti naujų, modernių ir efektyvesnių priemonių kovai su kontrabanda ir nelegalia produkcija. Įstatymo pataisai Seimas pritarė ir ji įsigaliojo 2023 m. gruodžio 30 d.“, – primena Seimo narys.
Skirtingas apmokestinimas
Tabako industrijos atstovai diskutuoja, kad jų gaminamus produktus reikėtų kategorizuoti ir skirtingoms kategorijoms taikyti skirtingus tarifus. Tai esą galėtų pasitarnauti sudarant sąlygas greičiau išstumti cigaretes iš pasaulinės rinkos ir pakeisti jas potencialiai mažiau žalingomis alternatyvomis.
Anot K. Starkevičiaus, investicijų tęstinumo užtikrinimas priklauso ne tik nuo investuotojų, bet ir nuo teisinio reglamentavimo, mokestinės aplinkos ir kitų faktorių. „Akcizų politika turi didelę įtaką biudžetui, mokesčių surinkimui, suprantama, ir vartotojų elgsenai, ir pramonei, gamintojams“, – sako jis.
„Rengiant akcizų politiką, paprastai atsižvelgiama į geopolitinę padėtį, įvertinami akcizų tarifų dydžiai kaimyninėse šalyse. Be abejo, labai svarbus komponentas – nuoseklumas, kad šalies akcizų politika turėtų aiškią kryptį ir nebūtų drastiškų, netikėtų pokyčių, neigiamai veikiančių tiek vartotojus, tiek verslą“, – teigia K. Starkevičius.
Pasak parlamentaro, Seimo Ekonomikos komitetas aktyviai reaguoja į signalus iš verslo ir, jei iš tiesų būtų poreikis diskutuoti dėl tabako produktų akcizų diferencijavimo, inicijuotų posėdį dėl šio klausimo. „Komitetas gali surengti ir bendrą posėdį su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu šio pobūdžio klausimams aptarti, pasikviečiant Finansų ministerijos ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų ir verslo atstovus“, – tikina K. Starkevičius.
Vis dėlto V. Tamkvaitis mano, kad sunku pasakyti, kokį efektą tabako produktų akcizų diferencijavimas sukeltų ekonomikai. „Vargu ar galima tikėtis akcizų mažinimo mažiau kenksmingiems tabako gaminiams. Tikėtinas scenarijus, kai tokiems gaminiams akcizai būtų lėčiau didinami“, – išskiria ekonomistas.
Bendrovė yra ne tik didžiausias mokesčių mokėtojas, ji jau ne vienus metus pelno Metų darbdavio apdovanojimus.
Klaipėda pasigestų
V. Tamkvaitis teigia, kad sunku prognozuoti, kaip transformuosis „Philip Morris“ veiklos strategija, nes didžioji dalis produkcijos, kuri pagaminama gamykloje Klaipėdoje, eksportuojama. „Todėl įmonės ateitis priklauso ne tik nuo tabako politikos ir klientų įpročių Lietuvoje, bet ir nuo situacijos eksporto rinkose. Vargu ar vartotojai akimirksniu nustos vartoti tradicinius tabako gaminius. Uždarant tabako gamyklas užsienyje, gamykla Klaipėdoje turi galimybę tapti pagrindine tradicinio tabako gaminių tiekėja likusiai Europai. Scenarijus, kad apimtis Klaipėdoje augs, visiškai realus“, – išskiria V. Tamkvaitis.
Vis dėlto „Philip Morris“ teigia, kad siekia ilgainiui visiškai sustabdyti cigarečių gamybą, tad potencialiai galimas ir kitoks scenarijus: jei šalyje nebus sudarytos sąlygos tabako industrijai transformuotis, šiandien Klaipėdoje veikiančio fabriko ateities perspektyvos galėtų tapti miglotos.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų administracijos direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro prisipažįsta, kad apie tokį hipotetinį scenarijų svarstyti nenorėtų, nes tai vienas pirmųjų ir didžiųjų užsienio investuotojų Klaipėdoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Praėjusių metų pabaigoje įmonė atšventė 30 metų veiklos Klaipėdoje jubiliejų. Mes puikiai prisimename pradžią, pirmuosius vadovus, atvykusius į Klaipėdą, investicijas, kai dar nebuvo laisvosios ekonominės zonos“, – pasakoja ji.
„Tai buvo pirmosios JAV investicijos, tai, ko iki tol nebuvo. Galima sakyti, kad tai buvo užsienio investicijų flagmanas Klaipėdoje. Patinka ar nepatinka gaminama produkcija, bet tai verslas ir, jeigu jis legalus, turi visišką teisę egzistuoti“, – teigia V. Kažuro.
Pasak jos, įmonė yra įvairių iniciatyvų iniciatorė regione, pradedant darbuotojų sveikatos apsauga, baigiant socialine politika. „Kai teko būti viename jų renginyje, nepatikėsite, scenoje stovėjo gal 50 žmonių, kurie įmonėje dirba 30 metų, nuo pat jos įsikūrimo. Vadinasi, tai nėra įmonė, iš kurios bėgama, nepaisant to, kad produkcija – gana specifinė“, – sako Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų administracijos direktoriaus pavaduotoja.
2 mlrd. eurų – tiek mokesčių per dešimtmetį sumokėjo „Philip Morris“ įmonės.
„Vis dėlto verslas yra globalus ir jis puikiai žino, ko ir kur ateina, ir jei jis jau yra 30 metų, vadinasi, ne pigios darbo jėgos atėjo. Tai užsienio kapitalas, didelės korporacijos, kompanijos atsitraukimas būtų didelis ir darbo vietų, ir investicijų netekimas. Bet kuris naujas investuotojas pradeda nuo vieno klausimo: koks užsienio kapitalas čia yra investavęs, kokių užsienio gamyklų čia yra?“ – pasakoja V. Kažuro.
Akcizų reikšmė
Investuotojų forumo inicijuotas tyrimas parodė, kad 100 didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių per pastarąjį dešimtmetį sukūrė beveik 30 mlrd. eurų ekonominės naudos Lietuvai. Analizė patvirtino ir akcizų svarbą šalies biudžetui: trys didžiausi mokesčių mokėtojai per dešimt metų sumokėjo beveik pusę segmento mokesčių valstybei, šios įmonės gamina ir parduoda akcizines prekes.
Daugiausia mokesčių valstybei – 5,7 mlrd. eurų – sumokėjo „Orlen Lietuva“, antroje vietoje – „Philip Morris“ įmonės, kurios per dešimtmetį sumokėjo beveik 2 mlrd. eurų mokesčių. „MV Group Production“ sumokėjo beveik 1 mlrd. eurų mokesčių.
Praktika rodo, kad ne visos įmonės pajėgios surinkti įvairių duomenų už išties ilgą veikimo laiką, tačiau, remiantis „Philip Morris“ pateiktais duomenimis, tiesioginė ir netiesioginė investicijų nauda sudarė 13,5 euro iš kiekvieno euro, kurie kaip sukurta vertė pasiskirstė tarp valstybės, darbuotojų ir akcininkų. „Philip Morris“ įmonės per tris dešimtmečius į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Bendras 30 metų verslo veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų. Tai 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.
Kaip teigia V. Tamkvaitis, „Philip Morris Baltic“ – reikšminga įmonė ne tik Klaipėdos, kurioje veikia kompanijos fabrikas, bet ir Lietuvos ekonomikai. „Vien darbo užmokesčių „Philip Morris“ kiekvieną mėnesį sumoka per 2 mln. eurų. Tikėtina, kad netiesioginė nauda ir užsakymai tiekėjams sukuria analogišką poveikį ekonomikai“, – sako V. Tamkvaitis.
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus taip pat teigia, kad investicijos, kurios kuria pridėtinę vertę miestui, jame gyvenantiems žmonėms, yra svarbios ir būtinos ne tik Klaipėdai, regionui, bet ir visai Lietuvai. Remiantis Investuotojų forumo analize, „Philip Morris“ mokamas vidutinis mėnesinis atlyginimas darbuotojams – 2 463 eurai – yra didžiausias Klaipėdos regione.
„Bendrovė yra ne tik didžiausias mokesčių mokėtojas, ji jau ne vienus metus pelno Metų darbdavio apdovanojimus. Tai didžiulis įvertinimas, įrodantis, kad Klaipėdos regiono žmonėms sukuriama patrauklių darbo vietų ir gera atmosfera“, – sako A. Vaitkus.
„Stebime įmonės transformaciją ir džiugina, kad ji kasmet investuoja į naujas, modernias ir šiuolaikiškas technologijas, o investicijų suma kasmet didėja. Dabartinis jų pasirinkimas – pereiti nuo tradicinių cigarečių prie kaitinamojo tabako gamybos – yra mažiau žalingas aplinkai. Bendrovės, atsižvelgiančios į pasaulines tendencijas, savo gamybą orientuodamos į aplinkos išsaugojimą ir CO2 mažinimą, yra sveikintinos ir įmonių išlikimas regione, be jokios abejonės, yra svarbus ir reikalingas“, – tvirtina Klaipėdos miesto meras.
Naujausi komentarai