Klaipėdos pakraštyje esančiame garažų savininkų kooperatyve "Žuvėdra" kyla nepasitenkinimo banga dabartine kooperatyvo vadovybe. Gyventojai pirmininkei priekaištauja dėl duobėtų kelių, apleistos garažų būklės ir nepamatuotai didelės pirmininkės algos. Tačiau pirmininkė pabrėžia, kad visą gyvenimą dirbo vadovaujamą darbą ir jaučiasi verta šių pinigų.

Pareiškė nepasitikėjimą

Vaizdas Kaštonų gatvės pabaigoje esančiame garažų masyve nesikeičia dešimtmečius. Daugybė klaipėdiečių, turinčių čia nuosavybę, iš tiesų stebisi, kad tokios prastos kelių būklės, kaip šiame rajone, sunku būtų surasti visoje Klaipėdoje.

"Bendrijos pirmininkė vadovauja jau šeštus metus, tačiau pokyčių nėra. Ji iki šiol bendrijai vadovavo viena. Nepaisoma įstatymo reikalavimo ir iki šiol nėra patvirtinti bendrijos įstatai. Manome taip yra todėl, kad galėtų vadovauti bendrijai viena, nors bendrijos valdymo organas neatitinka įstatymų", – situaciją nupasakojo vienas iš garažų savininkų Leonas Kaupas.

Garažų savininkų iniciatyvinė grupė ėmė rinkti parašus ir viešai pareiškė nepasitikėjimą pirmininke.

"Pirmininkė sau pasiskyrė tūkstančio litų algą. Tačiau ji per keturias savaites dirba tik 8 valandas, o gauna tokius pinigus. Už ką turi būti mokami tokie pinigai? Visas jos darbas – atvažiuoti ir pasėdėti kelias valandas būdelėje, kuri skirta susitikimams su bendrijos nariais", – piktinosi kitas garažų kooperatyvo narys Pranciškus Pikelis.

Šauks dar vieną susirinkimą

Parašus žmonės puolė rinkti po to, kai garažų kooperatyve aptiko skelbimus, kuriuose rašoma, kad pirmininkė šaukia susirinkimą ir žada pristatyti pranešimą.

"Manyčiau, ji ataskaitą turėtų mums pateikti, o ne pranešimą paskaityti. Po šešerių metų veiklos nusprendė pranešti, ką padarė. O visas darbas – dvi valandas per savaitę pasėdėti", – piktai tarstelėjo P.Pikelis.

Tačiau šį antradienį įvykęs bendrijos susirinkimas virto rietenomis ir atvirų priekaištų išsakymu.

Nesusirinkus pakankamam skaičiui bendrijos narių, bendrijos pirmininkė bus priversta šaukti pakartotinį susirinkimą.

Moka po 35 eurus

Garažų savininkai labiausiai pyksta dėl kelių būklės šiame kooperatyve.

"Pernai kelio remontui buvo išleista 33 tūkst. litų. Mes nematome, kur tie pinigai įdėti. Kelių būklė kaip buvo prasta, taip ir liko. Jei pirmininkė dirbtų gerai, mes nepriekaištautumėme, tegul dirba", – tikino kitas bendrijos narys Bronislovas Žilius.

Šioje garažų bendrijoje kasmet vienam nariui tenka sumokėti 35 eurus arba 120 litų, skaičiuojant senąja valiuta. Tiesa, kitose bendrijose tenka mokėti po 145 ar net 160 litų.

"Tačiau, mūsų galva, už kiekvieną išleidžiamą kooperatyvo litą turi būti atsiskaityta. Tik patys bendrijos nariai turi nuspręsti, kam jie leis savo surinktus pinigus. Pas mus net bendrijos valdybos nėra. Viską sprendžia viena pirmininkė. Garažai baigia sugriūti, niekada niekas lietaus vamzdyno nėra tvarkęs, kai kur nubyrėjo dalis sienų. O pro išlaužtus garažus, kurių savininkų neįmanoma rasti, vagys gali patekti į kitų žmonių nuosavybę", – aprodydami garažus pasakojo vyrai.

Per metus – 35 tūkst. eurų

Bendrijos pirmininkė Klavdija Levinskienė tikino, kad pati bendrija neatsako už garažų būklę.

"Juk tai privati nuosavybė, niekas į jų vidų negali lįsti. Tai patys žmonės turi rūpintis savo nuosavybe. Bendrijai privalu mokėti mokesčius už žemę, kuri yra išnuomota iš valstybės", – kalbėjo pirmininkė

Kooperatyvo nariai, kurių yra apie pusė tūkstančio, valdo tik privačią nuosavybę – registruotus savo garažus. Žemė, kuri po garažais, 99 metams yra išnuomota iš valstybės. Per metus susidaro apie 10 tūkst. litų suma.

"Per metus mes surenkame nuo 66 iki 70 tūkst. litų. Mokėti turime mokesčius, algas mokame, už elektros energiją, kurią daugybė žmonių vagia. Kai lieka pinigų, sutvarkome kelius", – pasakojo moteris.

K.Levinskienė tikino, kad kapitalinio remonto reikalaujantis bendrijos kelias servituto teise priklauso ne tik šiai bendrijai, bet ir greta esančioms garažų bendrijoms "Miškas" ir "Lokomotyvas".

"Per teismus teko priversti mokėti už servitutinio kelio remontą. Juk šiuo keliu važiuoja tūkstančiai automobilių", – aiškino pirmininkė.

Jaučiasi verta algos

K.Levinskienė tikino žinanti gyventojų priekaištus, tačiau aiškino, kad jaučiasi tvirtai, nes niekas neįrodė jokių trūkumų buhalterijoje.

"Visi dokumentai yra tvarkingi. Kiek aš algos gaunu? Tūkstantį litų, neatskaičius mokesčių. Tiek nurodė mokėti Darbo inspekcija. Tokie įstatymai", – pareiškė pirmininkė.

Tačiau bendrijos nariai piktinosi, kad tai per didelė suma už kelių valandų darbą bendrijos teritorijoje.

Per metus iš surinktų 70 tūkst. litų bendrija 12 tūkst. litų turėjo skirti pirmininkės, dar tiek pat – elektriko algai. Puse etato dirba tik buhalterė. Paskyrus algoms 30 tūkst. litų, dar 10 tūkst. tenka pakloti mokesčiams už žemę.

Kiek sumokama už elektros suvartojimą, pirmininkė nedetalizavo, tačiau pati pripažino, kad iš likusių mažiau nei 30 tūkst. per metus mažai ką galima nuveikti bendrijos labui.

"Kodėl turėčiau susimažinti algą? Mane išrinko į šias pareigas 189 žmonės. Na, taip, pinigų nėra daug, bet kuo čia dėta aš? Aš turiu gauti už darbą", – nusistebėjo pirmininkė.

K.Levinskienė aiškino, kad ji nuolat pluša ieškodama tų garažų savininkų, kurie nemoka mokesčių.

"Aš visą gyvenimą dirbau vadovaujamą darbą, vadovavau penkiems viešbučiams, dirbau planavimo skyriuje. Po to dirbau mokykloje buhaltere. Aš gaunu pensiją, ir gana neblogą. Už šį darbą gaunu 260 eurų", – patikino K.Levinskienė.

Ji taip pat teigė, kad šiuo metu siekiama išrinkti 20 bendrijos įgaliotinių, nes visos bendrijos narių susirinkimo trečią kartą nepavyksta sušaukti. Tada ir paaiškės, kaip žmonės vertina dabartinio vadovo darbą.