Liko nedaug

„Šie šviesoforai statyti labai seniai. Apie devyniasdešimtuosius devyniasdešimt penktuosius metus. Būtent Liepojos gatvėje. Jis nuo tų metų veikia, ir niekas to simbolio nekeitė – nebuvo poreikio, kadangi veikia iki šiol“, – teigė bendrovės „Gatvių apšvietimas“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Vasiliauskas.

Skrybėlėtasis eismo reguliuotojas stovi Liepojos gatvėje, už P.Lideikio, Herkaus Manto gatves bei Šiaurės prospektą jungiančios sankryžos, ties pėsčiųjų taku link Vasaros estrados.

Mieste likę ir dar keletas jo „kolegų“, tačiau daugelis stovi vieniši, rodydami tik po vieną spalvą ir tik viena kryptimi.

Šviesoforus pagaminusi Vokietijos įmonė „Stuhrenberg“ patikslino, kad Klaipėdai pradėjusi juos tiekti 1998-aisiais.

„Tais laikais gal nebuvo tokių griežtų reikalavimų – su skrybėle, ar be. Kai atnaujinami šviesoforai, simboliai yra įrengiami jau pagal šiuo metu galiojančias kelių šviesoforų įrengimo taisykles“, – paaiškino M.Vasiliauskas.

Pamačius raudoną žmogeliuką su į šalis ištiestomis rankomis – pavojaus simboliu, tampa aišku, kad reikia sustoti ir palaukti.

Sukūrė Rytų Vokietijoje

Skrybėliuotą šviesoforo simbolį turėtų nesunkiai atpažinti svečiai iš Vokietijos. Po Antrojo pasaulinio karo padalintoje šalyje pėsčiųjų eismą reguliavo skirtingų standartų šviesoforai, kuriuose buvo naudojamos tik pagrindinės šviesoforo spalvos.

Transporto psichologas Karlas Peglau (1927–2009) teigė, kad vien tik tam tikros spalvos nesuteikia pakankamai informacijos pėstiesiems. Konkretūs judesiai žymiai aiškiau padiktuoja, kaip reikia elgtis, ir 1961 m. buvo sukurtas „Ampelmännchen“ arba „Ampelmann“ „šviesoforo žmogus“. Pamačius raudoną žmogeliuką su į šalis ištiestomis rankomis – pavojaus simboliu, tampa aišku, kad reikia sustoti ir palaukti. Žalias, šonu pasuktas žmogeliukas siejasi su teigiama nuotaika, veržlumu ir raginimu eiti į priekį.

Šis nuotaikingas šviesoforų žmogeliukas pagyvino sankryžas, buvo plačiai reklamuojamas. „Ampelmann“ žmogeliukai iš šviesoforų netgi persikėlė į vaikų žaidimus, animacinius filmus ir komiksus.

Toks simbolis iš esmės naudotas Rytų Vokietijoje. Griuvus Berlyno sienai, buvo nuspręsta žaviuosius vyrukus su skrybėle pakeisti į tradicinius šviesoforo simbolius. Tačiau pasirodė, kad Ampelmann turėjo savo gerbėjų – jaunas dizaino studentas Markus Heckhausen pradėjo rinkti senus šviesoforus tiesiog gatvėse ir gaminti iš jų originalias lempas. Taip 1996 m. prasidėjo šio simbolio atgimimas. Dabar šiam dizaineriui priklauso „Ampelmann“ simbolio teisės ir keturios Berlyno suvenyrų parduotuvės, kuriose prekiaujama suvenyrais su „Ampelmann“ simbolika.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nepamena, kas sugalvojo

Šviesoforus Klaipėdai gaminusi Vokietijos įmonė sako, kad uostamiestis specialiai paprašė, jog eismą čia reguliuotų skrybėlėtas Rytų Vokietijos simbolis. Kam kilo idėja pasikviesti mažąjį skrybėliuotį į Klaipėdą, dabartiniai šviesoforus prižiūrinčios įmonės atstovai nežino.

„Lemputės buvo keičiamos, o simboliai niekam neužkliuvo, tad ir stovi iki šiol. Per daug metų šviesoforų sekcijas automobiliai išdaužo ir ištranko. Gal šiems tiesiog pasisekė likti su senuoju žmogeliuku?“ – svarstė M.Vasiliauskas.

Per daugiau nei du dešimtmečius trukusį uostamiesčio ir Vokietijos įmonės bendradarbiavimą buvo pristatyta daugiau nei 40 šviesoforų. Kiek skrybėliuotų eismo reguliuotojų buvo uostamiesčio gatvėse, tiksliai nežino nei juos gaminusi įmonė, nei Klaipėdos šviesoforus prižiūrinti bendrovė.

Miesto istorija besidomintis Klaipėdos savivaldybės mero sekretoriato vyriausiasis specialistas Arūnas Baublys mano, kad visgi šviesoforai uostamiestį galėjo pasiekti ne vietinės valdžios iniciatyva.

„Gal tai buvo projektas visai Lietuvai? O gal visam regionui. Nes vokiečiams kaip rinka įdomios visos trys Baltijos valstybės. Labai abejoju, kad pati Klaipėda būtų juos užsakiusi“, – teigė A.Baublys.

Jis prisimena, kad 1998-aisiais šviesoforai Klaipėdoje buvo gana brangūs.

„Tuo metu buvau kurčiųjų mokyklos komiteto narys. Norėjome inicijuoti šviesoforo pastatymą Minijos gatvėje. Bet kai pasakė kainą, noras atšoko – keli šimtai tūkstančių. Tiek iš tėvų nesurinksi“, – pasakojo A.Baublys.

Kad vokiški šviesoforai buvo pristatyti ir kitoms Baltijos šalims, patvirtino ir juos gaminusi bendrovė.

Planuoja atnaujinti

Ateityje vokiškų žmogiukų Klaipėdoje veikiausiai liks dar mažiau. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas mano, kad jie galėtų būti perkelti į muziejų.

„Pirmiausia šviesoforas atlieka svarbią funkciją – reguliuoja eismą. Tai yra pagrindinis kriterijus. Vienu ar kitu laiku juos reikės pakeisti. Bet ne dėl to, kad jie kažkur pagaminti. Tiesiog jie nebeatitinka šiandieninių reikalavimų“, – paaiškino V.Grubliauskas.

Liepų gatvėje stovinčio šviesoforo valdiklį ketinama keisti artimiausiu metu.

„Šiaip šviesoforas trukdo eismui iš P.Lideikio gatvės. Vasarą važiuojant iš jūros susidaro kamščiai. Jis trukdo padaryti vadinamąjį žaliąjį koridorių“, – teigė „Gatvių apšvietimo“ Eismo valdymo skyriaus vadovas M.Vasiliauskas.

Bendrovės vadovas nepažada, kad tvarkant šviesoforą pavyks išsaugoti skrybėliuotą žmogiuką iš Vokietijos.

„Jei technologija leis išsaugoti sekciją – paliksime. Bet tikėtina, kad, atnaujinant pagal naujas šviesoforų įrengimo taisykles, žmogiuko gali ir nelikti“, – apgailestavo M.Vasiliauskas.

Pirmasis šviesoforas

1868 m. gruodžio 10 d. Londone, aikštėje priešais parlamentą, buvo įrengta dujinė signalų sistema su skirtingomis spalvomis (spalvos ir dabar naudojamos tokios pačios). Tai pirmasis pasaulyje bandymas reguliuoti kelių eismą naudojant šviesos signalus. Tačiau kol keleiviai ir pirmieji vairuotojai bandė susidraugauti su nauju objektu, jis sprogo.

Žalioji šviesa pėstiesiems

• 1933 m. pirmasis specialiai pėstiesiems skirtas šviesoforas buvo pradėtas eksploatuoti Kopenhagoje.

• 1937 m. Berlyne mažuose šviesoforuose buvo žalios ir raudonos šviesos laukai, jie naudojami pėstiesiems.

• 1952 m. pirmieji pėsčiųjų šviesoforai su užrašu „Walk“ ir „Don,t Walk“ įrengti Niujorke.