Vertins pagal kriterijus

Artimiausio posėdžio metu miesto tarybai bus teikiama tvirtinti Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarką.

Tokių pastatų savininkai galės pretenduoti į paramą fasado tvarkybos darbams, tyrimams.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, kam suteikti paramą, numatyta vertinant tam tikrus kriterijus. Remiantis jais bus skiriami balai.

Prioritetas – senamiestyje esantys saugomi pastatai. Jiems atseikėjamas didžiausias balas. Antroje vietoje lieka naujamiesčio pastatai. V.Juška informavo, kad mieste yra 161 valstybės saugomas pastatas. Dar 78 ketinama paskelbti saugomais savivaldybės.

„Tokių objektų yra tikrai nemažai. Apie 90 proc. paveldo pastatų yra senamiestyje ir naujamiestyje. Būtent šiems ir skiriamas didžiausias dėmesys. Likę yra dvaro tipo kompleksai, tačiau tokių – nedaug“, – tvirtino vedėjas.

Skiriant paramą, bus vertinama ne tik vieta, bet ir objekto būklė, kiek lėšų remontui numato atseikėti pats statinio valdytojas.

V.Juškos teigimu, tvarkoje numatyta, kad didžiausią savivaldybės paramą – 70 proc. – fasadui atnaujinti gali gauti medinių ir fachverko konstrukcijų objektai.

„Tokie darbai yra brangesni, sudėtingesni. Be to, medinės pastatų dalys nyksta greičiau. Tad savivaldybės parama gali būti didesnė“, – aiškino pašnekovas.

Kitų saugomų objektų savininkai gali tikėtis 50 proc. kompensacijos. Tačiau yra numatytas apribojimas, kad savivaldybės apmokama suma negali būti didesnė nei 70 tūkst. eurų vienam objektui.

Siekia išvengti sukčiavimo

Kompensuoti norima ir pastato fizinius ar archeologinius tyrimus. Tvarkoje numatyta, kad jiems skiriama suma negali būti didesnė nei 15 tūkst. eurų.

V.Juška informavo, kad norintieji gauti savivaldybės paramą saugomam objektui atnaujinti turės parengti ir pateikti techninį projektą. Jame numatyta skaičiuojamoji darbų kaina. Ji padės orientuotis, kokia parama objektui gali būti suteikta.

Projektas turi būti įgyvendintas per metus. Sudėtingesnių objektų renovaciją galima suskirstyti etapais. Parama bus teikiama už atliktus darbus.

„Baigus projektą, valdytojai savivaldybei per nustatytą laiką turės pateikti, kiek darbai kainavo realiai. Tačiau ši kaina neturi būti didesnė nei skaičiuojamoji. Taip siekiama išvengti sukčiavimo, kai prirašoma papildomų darbų“, – komentavo V.Juška.

Anot pašnekovo, rengiant tvarką, buvo remiamasi Kauno pavyzdžiu. Šis iš pradžių paramą skyrė iš anksto, dar neatlikus darbų, tačiau tai nepasiteisino.

„Nemaža dalis lėšų liko nepanaudota, teko pavargti jas grąžinant. Dėl to Kaunas taip pat perėjo prie sistemos, kai kompensuojamos išlaidos už atliktus darbus“, – kalbėjo vedėjas.

Darbai yra brangūs

V.Juška pabrėžė, kad savivaldybės Paveldosaugos skyriaus darbuotojai atidžiai tikrins paraiškas. Dėl paramos skyrimo, dydžio spręs sudaryta speciali darbo grupė.

Planuojama prašyti, kad miesto biudžete saugomiems pastatams gelbėti būtų numatyta 200 tūkst. eurų. Remiantis Kauno pavyzdžiu, skaičiuojama, kad vienam saugomam objektui sutvarkyti savivaldybė turėtų atseikėti apie 30–40 tūkst. Tad per metus būtų galima rekonstruoti septynis ar aštuonis saugomus pastatus.

„Per kelerius metus galėtume prisidėti bent prie 35–40 paveldo statinių atnaujinimo. Tai tikrai nemaža dalis. Be to, tokia pagalba turėtų ir sinerginį efektą. Pamatę, kad kaimynas tvarkosi, tokiu pavyzdžiu paseks ir kiti. Parama tikrai turėtų sujudinti saugomų objektų valdytojus“, – prognozavo pašnekovas.

Kai kurie miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto, kuriam buvo pristatyta parengta tvarka, nariai suabejojo, ar tikrai toks brangus paveldo statinių remontas.

V.Juška patikino, kad išlaidos fasado restauravimui yra kur kas didesnės nei įprastam remontui.

Anot vedėjo, reikėtų numatyti pakankamai ilgą laiką paraiškoms priimti, kad valdytojai galėtų parengti techninį projektą. Planuojama, kad kiti metai būtent tam ir būtų skirti. Lėšų darbams kompensuoti reikėtų 2019 m.

Viskas priklauso nuo tarybos

Tarybos nariai domėjosi, kaip žadama atrinkti projektus, jei kils labai didelis susidomėjimas, keli projektai surinks vienodą balų skaičių ir lėšų visiems neužteks.

„Tokiais atvejais bus atrenkamas tas, kuris pirmiau pateikė paraišką. Likę valdytojai į paramą galės pretenduoti kitais metais. Kiek bus skirta lėšų šiai programai įgyvendinti, priklauso nuo tarybos. Ji gali numatyti ne 200 tūkst. eurų, o pusę milijono ar milijoną, kaip Kaunas. Tada daugiau valdytojų galėtų gauti paramą“, – komentavo pašnekovas.

V.Juška atskleidė, kad pastatų administratoriai, valdytojai, įmonių atstovai, kurie verčiasi nekilnojamuoju turtu, laukia, kada bus patvirtinta ši tvarka. Tačiau vedėjas abejojo, ar visi masiškai puls teikti paraiškas.

Tarybos nariai taip pat domėjosi, ar į paramą galės pretenduoti apleistų pastatų savininkai. V.Juška paaiškino, kad tie, kurie neprižiūri statinių ir turi galiojančią nuobaudą už tokį pažeidimą, miesto paramos gauti negalės.

„Esame sudėję saugiklius“, – patikino vedėjas.