Netenkino reikalavimų eilė

Bankrutuojančios Lietuvos žvejybos bendrovės „Arctic Fishing“ finansinių reikalavimų sąraše susidarė net 13 mln. 822 tūkst. eurų suma. Turto tokiai sumai tenkinti nėra, todėl dėl pirmumo teisės užvirė ginčai ir arši kova.

Situaciją pakeitė dar ir tai, kad Latvijoje, o konkrečiau Liepojoje, yra areštuotas „Arctic Fishing“ laivas „Jūros vilkas“. Gal ir dėl to dvi Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ ir „SIA LZK“ iš jo tikėjosi greičiau atgauti skolą.

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. į pirmąją kreditorių eilę įrašė septynis buvusius „Arctic Fishing“ laivo „Jūros vilkas“ įgulos narius, kuriems skolos siekė nuo 11 iki beveik 22 tūkst. eurų, priklausomai nuo jų pareigų laive.

Tiek Latvijos bendrovių „SIA Vervo“ 1 mln. 115 tūkst. eurų, tiek ir „SIA LZK“ 13 tūkst. 618 eurų reikalavimai buvo įrašyti į antrąją eilę.

Dėl to iš esmės ir kilo didžiulis ginčas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi konstatavo, kad ankstesniame teisme dėl Latvijos bendrovių reikalavimo buvę padaryta klaidų.

Dalis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties panaikinta ir grąžinta į teismus nagrinėti iš naujo.

Teisė: žvejybos laivo „Jūros vilkas“ istorija nusirito per visą Lietuvos teismų sistemos grandinę. / „MarineTraffic.com“ nuotr.

Lėmė jūrinis suvaržymas

Jūrinėje veikloje be civilinės teisės, tiksliau Civilinio kodekso, egzistuoja dar ir Tarptautinės jūrų konvencijos.

1993 m. buvo priimta Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų. Ji Lietuvoje ratifikuota 2007 m. Ši Konvencija numato, kad jūriniai suvaržymai užtikrinami įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriaciją (sugrąžinimą iš laivo) ir socialines išmokas. Taip pat jūriniai suvaržymai taikomi dėl jūrininko žūties ar sužeidimo, kai tai susiję su laivo eksploatacija. Konvencijos dalis dėl jūrinių reikalavimų taikoma ir atlygiui už laivo gelbėjimą, uosto kanalo ir kitų laivakelių mokesčiams, locmano rinkliavoms, žalai ir nuostoliams atlyginti eksploatuojant laivą, išskyrus, kai tai susiję su kroviniu, konteinerių ar keleivių daiktų praradimu ar apgadinimu.

Sugrąžinus bylą dėl „Arctic Fishing“ bankroto kreditorių eiliškumo reikalavimų atgal į teismus, paaiškėjo, kad Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ 1 mln. 115 tūkst. eurų reikalavimas susijęs su laivo „Jūros vilkas“ remontu. Pagal Konvenciją dėl jūrinių suvaržymų remontui jis nėra taikomas. Detaliau įsigilinus paaiškėjo, kad 47 tūkst. 322 eurų sumai jis turi būti taikomas, nes tai susiję su laivo švartavimu, jo laikymu prie krantinės remonto metu, kas traktuojama laivakelio mokesčiu ir locmanų rinkliava.

Iš naujo išnagrinėję bylą teismai nustatė, kad ir „SIA LZK“ 13 tūkst. 618 eurų reikalavimas atitinka 1993 m. Konvenciją dėl jūrinio suvaržymo, nes tai buvo rinkliava už laivo stovėjimą prie krantinių.

Areštas nesuteikė privilegijų

Tolesnis ginčas, kuris nusirito netgi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, vyko dėl 1 mln. 68 tūkst. eurų sumos, kuri liko po to, kai buvo atskirta jūrinį suvaržymą atitinkanti 47 tūkst. 322 eurų suma.

Latvijos bendrovės „SIA Vervo“ siekė, kad 1 mln. 68 tūkst. eurų suma taptų privilegijuota ir būtų įvykdoma be jokios eilės.

Liepojos teismo sprendimas areštuoti laivą dėl remonto skolos nesuteikė teisių Latvijos bendrovei taikyti prioritetinių reikalavimų.

Pateiktas argumentas, kad Liepojos teismas 2017 m. balandžio 28 d. laivą buvo areštavęs pagal Latvijos AS „Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimą, kurį pateikė Vokietijos jūrų arbitrų asociacija, paprašiusi laivą nedelsiant areštuoti. „SIA Vervo“ perėmė AS „Tosmares kuģubūvētava“ reikalavimo teises į „Arctic Fishing“ turtą ir jos laivą „Jūros vilkas“. Todėl ir manyta, kad ji turinti pirmumo teisę į AS „Tosmares kuģubūvētava“ prašymą Liepojoje areštuotą laivą.

Iškeltas ir toks argumentas, kad laivas esantis areštuotas Latvijoje, todėl jam turinti būti taikoma Latvijos teisė, kuri ir nustatytų eiliškumą į laivą kaip turtą. Lietuvos teismai ir toliau laikėsi nuostatos, kad Liepojos teismo sprendimas areštuoti laivą dėl remonto skolos nesuteikia teisių taikyti prioritetinių reikalavimų. Juo labiau kad dėl prioritetinio reikalavimo nukentėtų kiti kreditoriai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. „SIA Vervo“ neįgyjanti jokių privilegijuotų teisių į laivą „Jūros vilkas“, nors jis ir areštuotas Latvijoje. Konstatuota, kad nėra sutarčių tarp Lietuvos ir Latvijos, kurios atskirai susietų jūrinių laivų areštą su jūriniais suvaržymais.

Laivas esantis registruotas Lietuvoje, Klaipėdos uoste, todėl net ir areštuotas kitoje valstybėje jis išlieka tos valstybės, kur yra registruotas turtu ir jam taikoma bendra tarptautinė jūrinė teisė ir Lietuvos teisė.