Pagerėjo diagnostika

Nuo pat skyriaus veiklos pradžios naujai pastatytoje Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydytojai ginekologai prioritetą teikė endoskopinėms ginekologinėms operacijoms. Jie buvo vieni pirmųjų Lietuvoje įsigiję ir pradėję dirbti tokia įranga.

Tobulėjančią endoskopinę įrangą ir instrumentus stengiamasi atnaujinti kas kelerius metus.

Neseniai Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos operacinėse buvo įdiegta nauja, modernesnė įranga, leidžianti dar profesionaliau operuojant gydyti pacientes.

Kaip pasakojo skyriaus vedėjas Virginijus Diržauskas, naujoji technika gerokai tobulesnė už ankstesniąją, turi daugiau privalumų ir naujų galimybių.

Viena tokių – pažangi endoskopinė vaizdo sistema su funkcija fluorescencinei ICG diagnostikai. Klaipėdiečiai ją išbandė vieni pirmųjų Lietuvoje.

Pasak V.Diržausko, operuojant onkologinėmis ligomis sergančias pacientes svarbu nustatyti ir pašalinti sarginį limfmazgį.

Įvairūs tyrimai parodė, kad sarginis limfmazgis yra pradinė vėžio plitimo vieta organizme. Jo radimas ir ištyrimas įgalina pasirinkti maksimaliai tausojančias operacijas, iki maksimumo sumažinant patiriamą operacinę traumą.

Sarginiam limfmazgiui surasti taikomos įvairios metodikos. Viena naujausių ir tobuliausių – fluorescencinis ICG panaudojimas specialia optine sistema apšviečiant infraraudonaisiais spinduliais.

Šis metodas neturi jokio šalutinio poveikio paciento organizmui, pasižymi tikslumu ir užtikrina gerą savijautą po operacijos.

Dirba šviesoje

Naujosios endoskopinės įrangos monitorius turi puikią raišką ir kontrastingumą, užtikrina gerą matymą ir šviesioje operacinėje, tad gydytojams operacinėje nebereikia dirbti prieblandoje.

V.Diržauskas prisiminė, kad dar netolimoje praeityje, o kai kur ir dabar, pradėjus operuoti šviesos operacinėje būdavo išjungiamos.

Naujojoje įrangoje įdiegtos vaizdo optimizavimo funkcijos, kai operacijos metu suvienodinamas viso endoskopinio vaizdo apšviestumas, išryškinamas kraujagyslių tinklas, o norint nustatyti darinius gleivinėse iššifruojama viena iš šviesos spektro spalvų.

Nuo šiol atliekant didelės apimties operacijas, gydytojai gali pasitelkti ne tik dujų šildymo (per integruotą dujų pašildymo modulį dujos pasiekia pacientę 37 laips. temperatūros), bet ir greito dujų įpūtimo (iki 50 ltr./min.) į pilvo ertmę technologiją, kuri leidžia komfortiškai dirbti operacijos metu.

Elektrochirurginis įrenginys automatiškai įjungia dūmų evakuacijos sistemą. Taip jie pašalinami į vakuumo sistemą ir nepatenka į operacinės patalpą.

Patobulinta duomenų fiksavimo sistema išsaugo skaitmenizuotus operacijos vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriuos prireikus vėliau galima perduoti kolegoms ar pacientei.

Operacinės apimtys – maksimalios

Šiandien Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus gydytojai naudojasi dviem naujausia įranga aprūpintomis operacinėmis bei dienos chirurgijai skirta atskira operacine, kurių užimtumas per dieną išnaudojamas maksimaliai.

Per metus čia atliekama beveik du tūkstančiai įvairiausios apimties operacijų: per keturis šimtus – laparoskopinių, beveik penki šimtai – histeroskopinių.

Išoperuojama apie pusantro tūkstančio moterų. Per dieną atliekamos 4–5 laparoskopinės ir iki 6 histeroskopinių operacijų. Taip pat pacientės operuojamos ir įprastiniais būdais – atliekamos pilvo sienos pjūvio operacijos, operacijos per makštį.

Kasmet skyriaus operacinis aktyvumas siekia 92–96 proc. Pernai neoperuotos skyriuje buvo gydomos tik 70 pacienčių.

Iš 30 skyriaus lovų 10 priklauso dienos chirurgijai, kuriai atitenka beveik 50 proc. visų atliekamų laparoskopinių, histeroskopinių ir kitų įvairios apimties operacijų.

Džiaugiasi stabilumu

V.Diržauskas pasidžiaugė, kad skyriuje pacienčių skaičius kasmet išlieka stabilus, nors šalyje gyventojų ir mažėja.

Pastaraisiais metais skyriuje vidutiniškai gydėsi apie 1 600 pacienčių, nors pasitaikė metų, kai šis skaičius "peršoko" ir 2 tūkst.

Skyriuje gydomos ir nėščiosios arba pacientės po įvairių pagalbinio apvaisinimo procedūrų komplikacijų, kai perstimuliuojamos kiaušidės, atsiranda skausmo sindromas po punkcijų.

Laparoskopiškai šalinami įvairiausi gerybiniai augliai, atliekamos tausojančios operacijos, dalinai arba visiškai šalinama gimda bei jos priedai, išdalijamos pooperacinės ar dėl ligų susiformavusios sąaugos, šalinama taukinė ar jos dalis.

Histeroskopijų metu pašalinamos gimdos miomos, polipai, sąaugos, įgimtos gimdos pertvaros, rezekuojama gimdos gleivinė ir kt.

Praktikoje – retos operacijos

Jūrininkų ligoninės akušerių ginekologų darbų sąraše – ir gana retai atliekamos laparoskopinės makšties suformavimo operacijos iš pilvaplėvės pagal Davidovo metodą ir panaudojant riestinės žarnos segmentą.

Jau keleri metai tokios operacijos atliekamos pasitelkiant abdominalinės chirurgijos skyriaus gydytojus. Tokios intervencijos kai kurioms moterims prireikia dėl apsigimimų. Ligoninėje jau atliktos aštuonios tokios operacijos, o pranešimai apie šią patirtį skaityti pasaulinėse konferencijose.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus gydytojai taip pat daro operacijas, kai po ankstesnių intervencijų moterims būna išslinkusi makštis ar kartu ir gimdos kaklelis.

Tuomet specialiais tinkleliais krentantis organas fiksuojamas prie kryžkaulio. Šios operacijos išimtinai atliekamos tik laparoskopijos būdu.

Pacientės gydomos ir dėl šlapimo nelaikymo – daromos įprastinės operacijos arba dedama juostelė (implantas), jeigu efekto nepasiekiama atlikus operaciją savais audiniais.

Nuopelnai – komandinio darbo rezultatas

Gruodžio 1-ąją sukako 25 metai, kai naujoje Jūrininkų ligoninėje buvo įkurtas Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyrius. Pasak vedėjo, nuo to laiko visada stengiamasi eiti į priekį ir nuolat tobulėti.

Iš devynių šiuo metu skyriuje dirbančių gydytojų visi atlieka endoskopines operacijas, kurios sudaro daugiau nei pusę intervencijų tiek dienos chirurgijoje, tiek stacionare.

Nuo pradžios skyriuje dirba savo srities profesionalai gydytojai: Aldona Butkutė, Jolanta Sąlygienė, Rima Gražienė, Vilija Urbanavičiūtė, po poros metų prisijungė Odeta Drūlytė, vėliau – Jūratė Jaseliūnienė, dar vėliau – Aleksandras Krištanavičius, o galiausiai – Marius Diržauskas.

"Šių žmonių komanda visiškai pasitikiu, žinau, kad visos iškilusios problemos bus tinkamai ir laiku išspręstos bei viskuo bus reikiamai pasirūpinta", – kolegomis didžiavosi V.Diržauskas.

Pasak vedėjo, gydytojai – labai svarbu, tačiau be slaugytojų skyriuje niekas nevyksta, nes pacientę reikia priimti, paruošti operacijai, viską paaiškinti, atlikti procedūras, paguosti, kai sunku, gyventi pacienčių gyvenimo dalį.

"Mūsų slaugytojos, vadovaujamos skyriaus vyresniosios slaugytojos Angelės Musijenkienės, – profesionalios ir labai žmogiškos. Gydytojas gal labiau organizuoja darbus, operuoja, o visa meilė ir rankų šiluma ateina iš slaugytojų. Tad kartais pacienčių geras žodis apie skyrių pelnomas slaugytojų ir kito personalo pasiaukojamu ir nuoširdžiu darbu.

Tai, ko mes pasiekiame – bendras visos skyriaus komandos darbo rezultatas. O tai, kad skyriaus gydytojai gali nuolat tobulėti, pritaikyti naujausias žinias naudojantis moderniausia įranga – ligoninės vadovybės nuopelnas", – kalbėjo V.Diržauskas.