Dešimtys projektų, kuriuos uostamiestyje išvien turėtų įgyvendinti viešasis ir privatus sektorius – vis nepajuda iš mirties taško. Specialistai įsitikinę: šiuo metu trūksta tik politinio sprendimo, kad prasidėtų privačių investuotojų paieškos ir būtų imti realizuoti planai.

Ir stadionas, ir bažnyčia

Uostamiesčio savivaldybė yra suplanavusi 10 projektų, kurių vertė varijuoja nuo 7 iki 50 mln. eurų. Juos, kaip planuota, kartu turėjo įgyvendinti viešasis ir privatus sektorius.

Bendradarbiaujant su privačiais investuotojais uostamiestyje turėtų atsirasti regioninis futbolo stadionas, SPA kompleksas su atviru baseinu Giruliuose, turėtų vykti piliavietės korpusų atkūrimo darbai, atstatytoje Jono bažnyčioje turėtų atsirasti bendruomenės namai, "Laivitės" teritorijoje – naujas savivaldybės pastatas, planuotas ir Vasaros estrados laisvalaikio kompleksas, 2-osios vandenvietės mokslo ir laisvalaikio centras, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės miesto centre bei kitų projektų.

Vis dėlto nė vienas iš jų dar nepradėtas vystyti, neieškomi ir galimi investuotojai iš privataus sektoriaus.

"Tai yra potencialūs, galimi projektai. Nėra nustatyto tikslaus sąrašo. Jeigu būtų politinis sprendimas, būtų sudarytas jų sąrašas ir būtų atitinkamai dirbama", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Idėjų lygmeniu

R.Zulco teigimu, šių projektų kol kas nėra galimybės finansuoti nei savivaldybės, nei ES lėšomis.

"Todėl būtų galima galvoti apie privataus sektoriaus lėšų pritraukimą", – teigė direktorius.

Jis pastebėjo, kad kol politikai neapsisprendė imtis vykdyti tokius projektus, neatliekami jokie konkretesni skaičiavimai bei nepradedama investuotojų paieška.

Kol kas nėra aišku nei kada, nei kokie projektai sulauks Klaipėdos savivaldybės tarybos verdikto dėl tolesnio jų likimo.

"Tie projektai nėra pažengę, jie daugiau idėjinio lygmens, atsižvelgiant į turimus resursus", – pastebėjo R.Zulcas.

Investuotojai nesidomėjo

Planuojant regioninį futbolo stadioną, kuriam įrengti prireiktų apie 40 mln. eurų, pernai atlikta galimybių studija, numatyta vieta, baigiamas rengti teritorijos detalusis planas.

Vis dėlto iki 2020-ųjų nėra numatoma galimybių šį projektą vystyti ES lėšomis, todėl vienintelė jo viltis – privačios lėšos.

Panašiai tiek nuveikta ir dėl bendruomenės namų, Jono bažnyčios, taip pat pasirašyta sutartis su evangelikų liuteronų bendruomene.

Šis projektas ne tik atitinka ilgalaikį miesto strateginį planą, bet ir patenka į integruotų investicijų programos teritoriją.

Planuojant Vasaros estrados laisvalaikio kompleksą taip pat atlikta galimybių studija, parengtas detalusis planas bei esama savivaldybės sprendimo pradiniame projekto etape nugriauti žiūrovų tribūnas ir sutvarkyti aplinką.

Šiuo metu jau ir numatytos galimos daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių vietos prie Kultūros fabriko bei piliavietės teritorijos.

Vis dėlto minėti darbai kol kas tėra popieriuje, privataus sektoriaus atstovų susidomėjimo dar nesulaukta.

"Šie projektai ir nebuvo smarkiai afišuojami. Jeigu būtų tikslingai viešinama, rezultatas būtų atitinkamas", – pastebėjo R.Zulcas.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai sutarė, kad minėtus projektus atėjo laikas ištraukti iš stalčių bei pradėti rimtai svarstyti.