Įspėjimus įvertino rimtai

Remdamasi žvalgybos pareigūnų informacija, užsienio spauda pirmoji informavo apie Rusijos suaktyvėjimą, rengiant slaptus sprogdinimus, padegimus ir įvairią žalą strateginei infrastruktūrai Europos teritorijoje „tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus, nepaisant civilių gyventojų žūčių“.

Nors esą Kremliaus agentai jau seniai rengia tokias operacijas ir pastaraisiais metais Europoje vykdė pavienius išpuolius, vis daugiau įrodymų, kad dedamos dar agresyvesnės ir labiau suderintos pastangos, spaudžiant Europą dezinformacijos, sabotažo ar kitokio pobūdžio atakomis.

Daug nerimo sukėlė praėjusią savaitę Vokietijoje įvykęs didelis gaisras vienoje įmonėje, kuri, kaip teigiama, gali būti susijusi su karine pramone.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Pocius teigė, kad toks Rusijos suaktyvėjimas prieš Vakarų valstybes jo nenustebino.

„Mes tokią informaciją gauname nuolat, mūsų tarnybos juk nedirba autonomiškai, mes esame NATO nariai ir mūsų žvalgybos tarnybos bendradarbiauja su kitomis Aljanso valstybėmis, – informacija apie grėsmes yra dalijamasi su sąjungininkais. Tad bet kokiems netikėtumams turime ruoštis ir kiekvienu atveju reaguojame iš savo pusės taip, kaip ir privalome“, – teigė A. Pocius.

Nuostata: Klaipėdoje išrinktas parlamentaras, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A. Pocius įsitikinęs, kad kalbėjimas apie tikėtinas grėsmes valstybei anaiptol nėra visuomenės gąsdinimas, bet jos ruošimas įvairioms situacijoms. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Prisiminė grasinimus sprogdinti

Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Žygintas Viršilas patikino, kad iš Policijos departamento jau gautos naujausios rekomendacijos, kaip elgtis pavienių išpuolių, sabotažo ar diversijos atvejais.

„Mes jau perdavėme tas rekomendacijas švietimo įstaigų ir ūkio subjektų vadovams, kuriose aiškiai nurodyta, ką kokiu atveju reikėtų daryti ir kaip reikėtų reaguoti. Pastarąjį kartą telefonu ar elektroniniais laiškais masiškai buvo grasinama apie padėtus sprogmenis mokyklose. Galbūt tada mokyklos taikiniu buvo pasirinktos, nes jos yra kolektyvinės apsaugos statiniai“, – svarstė Ž. Viršilas.

Rekomendacijų rengėjai yra numatę kelius pirmosios pagalbos tarnybų atvykimui ir išvykimui iš nelaimės vietos, jeigu to reikėtų.

„Kas turėtų koordinuoti visus veiksmus, priklausytų nuo pavojaus visuomenei lygmens. Bet kuriuo atveju iš karto įsijungtų Klaipėdos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kurį sudaro beveik pusės šimto įvairių ūkio subjektų ir institucijų atstovai, ir būtų priimti tam tikri sprendimai“, – teigė Ž. Viršilas.

Andrius Žukas / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

„Mes žmonių negąsdiname“

Tiek kalbos apie galimas grėsmes, tiek įvairios rekomendacijos, kaip elgtis diversijų, sabotažo ar išpuolių atvejais, kelia įtampą visuomenėje, tačiau kalbėti apie tai būtina, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Pocius.

„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad informuodami visuomenę, mes žmonių negąsdiname, bet mes juos ruošiame, perspėjame. Juk teoriškai Rusija gali pabandyti „testuoti“ NATO. Jeigu jie išdrįso užpulti Sakartvelą, paskui – Ukrainą, visai tikėtina provokacija ir prieš kurią nors Aljanso valstybę. Todėl tam reikia ruoštis ir tą turi suprasti ne tik kariškiai, bet ir civiliai“, – teigė A. Pocius.

Šia intencija šį penktadienį uostamiestyje parlamentaras inicijuoja diskusiją „Kaip kartu ginsime Klaipėdą?“.

Kai buvo dėliojamas šitas grėsmių sąrašas, niekas net įsivaizduoti negalėjo, kad pas mus bus tikėtini išpuoliai ar sabotažai.

A. Pociaus teigimu, priešus domina visi mūsų valstybės strateginiai objektai, kurių yra daug.

„Juk matome, kokius objektus jie naikina Ukrainoje. Pirmiausia – energetikos. Tokiems dalykams turi būti ruošiama mūsų visuomenė. Žmonėms reikia kalbėti ir apie bandymus paveikti visuomenę, kad jie neužkibtų ant tų propagandinių kabliukų. Manau, žmonės turi būti budrūs, įskaitant ir civilius, ne tik tarnybų pareigūnus ir kariškius. Žmonės turi žinoti, kur yra artimiausia priedanga, ką daryti, jei pradėtų kaukti sirenos, kaip vyktų evakuacija“, – pabrėžė Seimo narys, priminęs, jog jau šį sekmadienį vyks prezidento rinkimai, ir visokių provokacijų gali pasitaikyti.

A. Pocius priminė, kad panašiai, kaip ir COVID-19 atveju, visos institucijos, įskaitant civilius, veikė išvien ir mobilizavosi, tad dabar viskas turėtų būti panašiai.

Diversija – mažai tikėtina?

Klaipėdos savivaldybės administracija netikėtoms situacijoms, kurios keltų grėsmę visuomenės sveikatai, gyvybei ar žmonių turtui, yra parengusi galimų grėsmių ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę.

Vis dėlto ši analizė yra pritaikyta taikos metui, tad remiantis šituo vertinimu, uostamiestyje labiau tikėtinas savaiminis gaisras pramonės įmonėje, nei priešiškos valstybės sabotažas ar diversija.

Šioje analizėje prioriteto tvarka atrinkti ir išvardyti miesto savivaldybei aktualūs ir tikėtini gamtiniai pavojai (uraganai, liūtys ir kt.), žmogaus sukelti pavojai (cheminė ar radiacinė avarija, naftos produktų išsiliejimas, gaisras), o karinė ataka, maištas, sukilimas, masinis užsieniečių antplūdis, žmonių grobimas, įkaitų paėmimas, sabotažas, diversija, teroristiniai išpuoliai, grasinimas įvykdyti teroro aktą, net kibernetinė ataka sudarytame sąraše nurodomi kaip mažiausiai tikėtini.

Klaipėdos ekstremalių situacijų operacijų centrui vadovaujantis savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas pabrėžė, kad grėsmių sąrašo eiliškumas neabejotinai bus peržiūrėtas.

„Kai buvo dėliojamas šitas grėsmių sąrašas, niekas net įsivaizduoti negalėjo, kad pas mus bus tikėtini išpuoliai ar sabotažai, šitos rizikos buvo klasifikuotos, remiantis taikos meto situacija. Tikėkimės, kad tos grėsmės ir liks popierinėmis grėsmėmis, bet vis tiek reikėtų žinoti, kaip elgtis, nutikus tam tikrai situacijai“, – teigė A. Žukas.