Gripui – dar ne laikas

Nors gripo atvejų uostamiestyje nefiksuojama, o kosėjančių bei sloguojančių gyventojų skaičius nėra didelis, peršalimo ligos labiausiai kamuoja vaikus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova teigė, kad nedidelis sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis šiuo laikotarpiu Klaipėdos apskrityje yra natūralus ir būdingas reiškinys. Pastarąją savaitę kosinčiųjų ir sloguojančiųjų  skaičius 10 tūkst. gyventojų sudarė apie 44 atvejus.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, Klaipėdos apskrityje praėjusią savaitę susirgimų gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo net mažesnis nei tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

„Tik prieš kelerius metus esame užfiksavę, jog gripo epidemija prasidėjo lapkričio pabaigoje. Tada siautėjo pandeminis gripas. Paprastai masiniai susirgimai pasireiškia vasarį ar kovą.

Pastebime, kad gripo paūmėjimas prasideda tada, kai orai stipriai atšąla“, – kalbėjo I.Kuznecova.

Anot jos, sergamumo peršalimo ligomis ir gripu rodikliai panašiu metu šokteli ir kaimyninėse šalyse.

„Uostamiestyje nė vieno gripo atvejo nebuvo užfiksuota jau kelios savaitės. Peršalusių yra, tačiau didžiąją dalį – net 85 proc. sudaro vaikai. Šiuo metu peršalimo ligos kiek labiau kamuoja Vilniaus gyventojus", – sakė skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotoja šeimos medicinai Angelė Razgienė teigė, kad situacija įstaigoje džiugina.

„Išties, jokios apgulties ar didelių eilių poliklinikoje nėra. Peršalusių asmenų pasitaiko, tarp jų gal kiek daugiau vaikų, tačiau padėtis nėra grėsminga“, – sakė A.Razgienė.

Jos įsitikinimu, išvengti peršalimo ligų klaipėdiečiams padėjo gana šiltas ir neblogais orais džiuginęs ruduo.

Patarimai peršalus

Temperatūra yra iki 38° C

Konsultacija su gydančiu gydytoju.
Lovos režimas karščiavimo periodu.
Dieta, vitaminai (ypač vitaminas C).
Gausus skysčių kiekis (arbata, sultys, sultinys, mineralinis vanduo).
Nosies gleivinės paburkimui mažinti – jūros vandens preparatai, nosies lašai arba aerozolis, pasikonsultavus su gydytoju.
Atsikosėjimui lengvinti – gebenės lapų ekstraktas, čiobrelių sirupas, kiti vaistai, rekomenduoti gydytojo.

Temperatūra 38–38,5° C

Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38° C).
Vartoti karščiavimą mažinančius gydančio gydytojo skirtus vaistus (ypač vaikams, kuriems pasireiškė traukuliai nuo temperatūros; kūdikiams iki 2 mėn. amžiaus; vaikams iki 3m., sergantiems lėtinėmis ligomis; jei karščiavimas vaikui sukelia didelį diskomfortą.
Temperatūra daugiau nei 38,5° C
Visos minėtos priemonės (esant temperatūrai iki 38° C).
Vartoti gydančio gydytojo rekomenduotus karščiavimą mažinančius vaistus (galima paracetamolio arba ibuprofeno kas 4–6 val., tikslinga ibuprofeną kaitalioti su paracetamoliu).
Draudžiama vaikams karščiavimui mažinti vartoti aspiriną.
Galima temperatūrą mažinti ištrinant kūną rankšluosčiu, sumirkytu drungname vandenyje.

Patarimai susirgus gripu

Konsultacija su gydančiu gydytoju.
Gulimas režimas, ramybė.
Svarbu gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pavyzdžiui, su citrina, spanguolėmis), tinka vaisinės arbatos, žalia arbata. Taip pat tinka sultiniai, ypač vištienos (veikia raminančiai, skystina gleives, gerina apetitą ir pan.).
Jei yra galimybė, reikia sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje.
Dažnai vėdinti ir valyti patalpas.
Būtina mediko pagalba
Kelias dienas nemažėja temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimai, didelis mieguistumas.
Jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta, sutrinka kvėpavimas.
Atsirado stiprus šlapias kosulys.
Per tris dienas būklė negerėja (temperatūra didesnė nei 38,5 ir ji nekrenta).
Viduriavimas, vėmimas nemažėja ar nepraeina per dvi dienas.