Net lietui lyjant užkietėję grybautojai stveria pintines ir traukia į mišką. Klaipėdiečiai naudojasi paskutine galimybe prisirinkti grybų.

Grybingos vietos – paslaptis

Geriausių grybavimo vietų klaipėdiečiai neišduoda, bet grybautojų galima sutikti Smiltynės, Girulių miškuose, prie Kairių karinio poligono.

Iš Girulių miško išlindęs klaipėdietis Viktoras rankose nešėsi puspilnį krepšį. Pavaikščiojęs kelias valandas vyras miške rado geltonųjų kazlėkų, ūmėdžių, rudmėsių, šilbaravykių. Miškuose šiuo metu daug ir grūzdų, žaliuokių, o raudonviršių ir baravykų jau nedaug išdygsta. Rudenį grybai labiau sukirmiję.
Grybautojas Viktoras išdavė, jog daugiausiai rudens gėrybių galima rasti prie stovyklos "Žuvėdra".

"Prieš kelias savaites miške buvo labai sausa. Dabar palijo, todėl ir grybų atsirado",– kalbėjo pašnekovas.

Sezonas – dar dvi savaites

Klaipėdos Senojoje turgavietėje litrinis indas voveraičių kainuoja nuo penkių iki šešių litų. Pernai jos kainavo litu daugiau. Baravykų indelis – penkiolika litų.
Kiti grybai pigesni. Kainos gerokai mažesnės nei buvo grybų sezono pradžioje. Turgavietėje pardavėjai siūlė ir mažai žinomų miško pievagrybių. Jie tikino, jog tai labai skanūs grybai.

Turgavietėje galima rasti gėrybių iš Smiltynės, Girulių ir Jurbarko miškų. Pardavėjai mano, jog grybavimo sezonas dar turėtų tęstis bent dvi savaites.
"Grybų galima rasti net kai rytais jau būna šalnos. Nors šiuo metu grybų mažiau, žinant geras vietas dar galima prisirinkti miško gėrybių", – teigė prisistatyti nenorėjęs pardavėjas.

Jis tvirtino, jog Smiltynėje per kelias valandas prisirinko pilną dėžę. "Būčiau ir dar prisirinkęs, bet nebeturėjau kur dėti", – pasakojo puikius šilbaravykius rodydamas klaipėdietis. Spanguolėmis ir voveraitėmis prekiaujanti moteris pastebėjo, jog grybauja beveik vien pensininkai. "Taip žmonės bando prisidurti kelis litus prie savo pensijos", – kalbėjo pardavėja.

Veržiasi į rezervatus

Daugiausiai grybautojų sulaukia Smiltynės miškai. Kuršių nerijos miškuose gausu šilbaravykių, kazlėkų, baravykų, ūmėdžių, o rudenį gausu žaliuokių.
"Šiemet ne tiek jau daug buvo grybautojų. Bet ir jie pridarė nemažai problemų. Miestiečiai miškuose šiukšlina, veržiasi į gamtos rezervatus. Iš Naglių gamtos rezervato nespėjame vaikyti žmonių", – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos miškininkystės skyriaus vedėjas Linas Žarnauskas.

Vėžaičių girininkas Vidas Pakamorė ir Klaipėdos girininkas Ričardas Staponkus tvirtino, jog grybautojų miškuose dar nemažai.

"Girulių miške grybauja vyresnio amžiaus žmonės, pensininkai, kurie neturi galimybės nuvykti toliau. O jaunimas traukia į Smiltynės, Vėžaičių, Kairių poligono miškus",– patikino R.Staponkus.

Styro tik koteliai

Šernų miško girininkas Stanislovas Mažeika prisipažino, jog ir pats labai mėgsta grybauti. "Dar neseniai vaikščiojau po Kairių mišką ir mačiau, kaip likę tik grybų koteliai. Vadinasi, yra ir grybų, ir grybautojų", – padarė išvadą girininkas. Jis tvirtino, jog iš miško grybautojai traukia su nepilnais krepšiais.

"Nors šiuo metu grybų nėra labai daug, jų miestiečiai pasiilgę ir netgi dviračiais atvažiuoja į Kairių mišką pagrybauti", – sakė S.Mažeika.Aistringas grybautojas pastebėjo, jog šiemet – ne grybų metai. "Vasara buvo sausa. Bet dabar palijo, tad gal dar ir sulauksime rudeninių grybų", – svarstė girininkas.

Atrenkami baravykai, ūmėdės ar kiti kieti grybai. Jie nuvalomi, bet neverdami (jaunų grybų nereikia virti, nes tuomet prarandamas tikrasis jų skonis). Tada į įkaitintą keptuvę įdedama sviesto. Kai riebalai išsilydo, sudedami riekelėmis pjaustyti grybai. Jeigu kas nors mėgsta, galima įdėti ir susmulkintų svogūnų. Grybai pabarstomi prieskoniais, o baigiant kepti ant jų dedama grietinės.