Gudruolių viltys žlugo: užmojus imtis statybų Pajūrio regioniniame parke sustabdė

Pajūrio regioninio parko teritorijoje užmojus imtis statybų sustabdė Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra istorinių ar archyvinių dokumentų, jog saugomoje teritorijoje iš tiesų būta sodybos.

Dėl įteisinimo – į teismą

Klaipėdos apygardos teismo kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvusios sodybos buvimo faktas yra įrodytas.

Teismo manymu, neįrodyta, kad sodyboje yra išlikusių buvusių sodų liekanų, kitų XX a. pradžios priklausinių, kurie galėjo būti iki Antrojo pasaulinio karo.

Ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais, todėl skundžiamas teismo sprendimas buvo panaikintas.

Į pirmos instancijos teismą kreipėsi sklypo savininkė, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Moteriai nuosavybės teise priklauso daugiau nei septynių hektarų žemės sklypas. Savininkė įrodinėjo, kad sklype stovėjo sodyba su priklausiniais.

Trijose tokio pobūdžio bylose buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jų metu baudžiamojon atsakomybėn niekas nebuvo patrauktas.

Įrodymai remti parodymais liudininko, kuris aiškino, kad prie tvenkinio buvo pastatai.

Sodybvietės faktą turėjo grįsti ir 2017 m. lapkričio 6 d. archeologinių žvalgomųjų tyrimų pažyma, ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, architekto bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto išvada.

Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į pareiškimą siūlė netenkinti pareiškėjos prašymo ir jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog kartografinėje medžiagoje nėra fiksuota statinių buvimo pareiškėjos žemės sklype fakto.

Abejonės dėl liudijimo

Direkcija atvirai suabejojo liudytojo parodymais, nes patys parodymai jau buvo panaudoti kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame žemės sklype.

Liudytojas drąsiai liudijo faktus, galinčius lemti svarbius sprendimus, apie tuos laikus, kai jam buvo vos 2–3 metai.

Šio gyventojo parodymai buvo pateikti ir kitoje civilinėje byloje, nustatant buvusios sodybos faktą gretimame įmonės "Bostora" žemės sklype. Be to, Lietuvos generalinis prokuroras minėtoje byloje yra suabejojęs liudytojo duomenų patikimumu.

Liudytojo parodymus taip pat paneigia direkcijos teismui pateikta 1944 m. spalio 27 d. vietos aerofotografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad pareiškėjos žemės sklype (dabartiniame jo plote) nebuvo jokių pastatų ir pastatų liekanų.

Šukė – ne galutinis įrodymas

Teismas priėmė išvadą, jog šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjos žemės sklype XX a. pradžioje buvo sodyba.

Sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais).

Taigi, sodyba, nepriklausomai nuo to, kada ji pastatyta ar rengiamasi ją statyti, apima vientisą kompleksą atitinkamame žemės sklype išsidėsčiusių nekilnojamųjų daiktų: gyvenamąjį namą, įvairius pastatus ir statinius, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti įrodytas istoriniais ir archyviniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos.

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius, komentuodamas bylą, akcentavo, kad teismas labai atidžiai įsigilino į bylos esmę.

Darius Nicius / Redakcijos archyvo nuotr.

"Gudruoliams nepasisekė. Mes buvome susidūrę su tokiu reiškiniu, kai žemės savininkai, siekdami nustatyti buvusios sodybos egzistavimo faktą, naudodavosi pagalba kai kurių archeologų, kurie iš rastų pavienių radinių darydavo išvadas. Jie tokias išvadas teikdavo iš kelių rastų pavienių radinių žemės sklype, kaip šukė ar rasta plyta. Tiek mums, tiek kitiems istorikams-ekspertams buvo kilę abejonių, ar tai nėra gudravimas ar net sukčiavimas? Kai kuriais atvejais gali kilti įtarimų, jog gali būti griebtasi dokumentų klastojimo. Trijose tokio pobūdžio bylose buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jų metu baudžiamojon atsakomybėn niekas nebuvo patrauktas, tačiau kai kuriais atvejais patys archeologai pripažino, esą padarė klaidą", – kalbėjo D.Nicius.

Parko direkcijos vadovas spėjo, kad ši byla – ne paskutinė, o ateityje, tikėtina, bus bandymų įsiteisinti sodybų buvimo faktus panašiais būdais.

"Archeologai mėgino ir mėgins iš rastos plytos ar molio šukės tvirtinti išvadas, jog čia būta sodybų. Mes jau turime du teismo sprendimus, kai pirmos instancijos teismai patiki tokiais įrodymais. Šioje minimoje byloje aukštesnės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą. Dar vienoje byloje nuspręsta atnaujinti bylos nagrinėjimą. Mums labai svarbus šis teismo sprendimas, nes kitu atveju imtų formuotis teismų praktika, kai sodybos įteisinamos remiantis rastais pavieniais radiniais", – akcentavo D. Nicius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kalakuta

kalakuta portretas
ir padarys vsio zokono

j

j portretas
Skrydžio GX-2186-SD aerofotonuotraukos

Godumas pralaimėjo

Godumas pralaimėjo portretas
Teismams pradedu jausti pagarbą...
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių