Jaučiasi sekami

Į Sendvario seniūniją plūsta gyventojų pranešimai, kad juos kažkas seka.

„Kam tai būtų malonu? Žmonės per karščius laiką leidžia savo sodybose, deginasi, vakaroja, o čia kažkas žvalgo iš oro privačią teritoriją. Gal kas sėdi romantiškai savų namų terasoje su mylimu žmogumi, staiga iš kažkur atskrenda dronas ir pakimba ore. Ką jis daro – neaišku. Ar tik šiaip žvalgosi? O gal fotografuoja ir filmuoja? Pastaruoju laiku daug tokių pranešimų. Daugiau skambučių iš Slengių pusės sulaukiau“, – tikino Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė.

Seniūnė mėgino išsiaiškinti, kas turi kontroliuoti, ar privačių asmenų teisės nėra pažeidžiamos.

L.Urbutė įsitikino, kad dronų neskraidymo zonomis paskelbtos tik tos teritorijos, kuriose įsikūrę strateginiai objektai, policija, kariniai daliniai.

„Gyvenamosios teritorijos – visiems lyg ant delno. Tokios teritorijos nėra apibrėžtos, o vadovautis belieka tomis rekomendacijomis, kurios taikomos ES šalių bepiločių orlaivių savininkams ir pilotams“, – stebėjosi L.Urbutė.

Taisyklėse nurodoma, kad draudžiama skristi virš žmonių minios, taip pat pažymima, kad draudžiama fotografuoti, filmuoti žmones ar įrašinėti jų pokalbius be leidimo.

Nors taisyklėse akcentuota, kad privalu gerbti kitų žmonių teises, virš savo valdų svetimą droną išvydęs žmogus neturėtų kam pasiskųsti.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė patikino, kad bepiločių skraidyklių reikalais jos skyrius neužsiima.

„Mes tikrai nekontroliuojame. Tai nėra mūsų kompetencijos ribose. Galioja bendrosios taisyklės, o mes to nekontroliuojame, policija taip pat to nevykdo“, – tikino G.Bajorinienė.

Privatumas: Sendvario seniūnė L.Urbutė kėlė klausimą, kodėl gyventojai, kabindami aplinką stebinčias kameras, privalo jų nenukreipti į kaimyno teritoriją, o skraidyklėmis po svetimas valdas galima žvalgytis be apribojimų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Nerimas dėl kėslų

Anot L.Urbutės, gyventojams trūksta sąmoningumo, o kartais konfliktinių situacijų pavyktų išvengti vien laikantis mandagumo.

„Žmonės, nusipirkę keturratį, tik po to susivokia, kad turėdami tokį žaisliuką neturi kur legaliai juo važinėti. Nusipirkę droną, gyventojai taip pat nesupranta, kad juo nevalia žvalgytis po svetimus kiemus. Juk ne visiems tai patinka. Kyla klausimas – kokiais tikslais žvalgomasi? O gal žvalgoma, ar kieme yra kas nors vertingo? Gal ginčuose gyvenantys kaimynai tokiu būdu renka kompromatus? Visko būna. Žmonės manęs klausia, kur jie turėtų kreiptis. Tačiau labai panašu, kad skųstis nebūtų kam – Viešosios tvarkos skyrius ir policija to nekontroliuoja. Patariama skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, o operatorius turi nukreipti skundą pagal kompetenciją“, – stebėjosi L.Urbutė.

Seniūnijos darbuotojai mėgino socialiniais tinklais aiškinti vietiniams, kokių reglamentų jie turėtų laikytis, kad nepažeistų kaimynų privačių interesų.

„Privačiuose kiemuose aplinką stebinčios vaizdo kameros neturi būti nukreiptos į bendrąsias teritorijas ar kaimyno valdas. O dronai, pasirodo, gali skraidyti virš privačių teritorijų. Tai kaip čia yra? Tas pats veiksmas, o taisyklės skirtingos?“ – klausė Sendvario seniūnė L.Urbutė.

Virš pliažo neskraidys

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis pripažino, kad policija nėra gavusi oficialaus skundo dėl drono naudojimo.

Mes taip pat perkame droną, bet jis bus skirtas tarnybiniams tikslams, o ne skraidymui virš moterų pliažo.

„Aišku, neatmestina, jog taip ruošiamasi nusikaltimui. Bet tai galime tik įtarti. Dėl bet kokio drono praskridimo juk tyrimo nepradėsime. Reikia įrodymų, kad buvo pažeisti įstatymai“, – kalbėjo R.Stasiulis.

Pareigūnams būtų sudėtinga įrodyti, kad privačių asmenų teisės buvo pažeistos.

„Nebent žmogus atpažintų savo atvaizdą, kuris kur nors būtų publikuotas. Mes taip pat perkame droną, bet jis bus skirtas tarnybiniams tikslams, o ne skraidymui virš moterų pliažo“, – juokavo R.Stasiulis.

Ramūnas Stasiulis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nėra teismų praktikos

Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus specialistas bepiločių orlaivių klausimais Markas Movsesjanas išaiškino, kokios taisyklės galioja bepiločių skraidyklių savininkams, tačiau pripažino, kad dėl tokiu būdu padarytų privačių interesų pažeidimų šalyje nėra jokios teisminės praktikos.

Specialistas pažymėjo, kad kol kas nėra aišku, kaip teismai vertintų tam tikras situacijas ir ar privačių asmenų teises laikytų aukščiau už skraidyklių savininkų teisę pramogauti.

„Dronų savininkams galioja Europos Komisijos reglamentas. Tačiau praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei pilotas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą. Tai priklauso nuo bepiločio orlaivio masės. Kartais privalu išlaikyti testą, kartais užtenka tik internetu atlikti testą Transporto kompetencijų agentūroje“, – aiškino specialistas.

Privalo registruotis

Transporto kompetencijų agentūra (TKA) skelbia, kad visi bepiločių orlaivių savininkai, kurių įrenginiai turi vaizdo kamerą arba kurių dronai sveria daugiau negu 250 g, turi registruotis specialioje TKA sistemoje ir gautu unikaliu numeriu pažymėti savo turimą bepilotį ar bepiločius įrenginius.

Skrydžiai skirstomi į tris kategorijas: atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją – jose skiriasi reikalavimai, keliami skrydžiams ir nuotoliniams pilotams.

Norint įgyti leidimą skraidyti bepiločiu orlaiviu ES gyvenamosiose teritorijose, reikia susipažinti su teorijos žinių kursu TKA sistemoje, ten pat išlaikyti internetinį egzaminą ir įgyti tai patvirtinantį pažymėjimą.

Erdvė nėra privati

Civilinės aviacijos skyriaus specialistas M.Movsesjanas paaiškino, kad oro erdvė virš privačios teritorijos nėra privati, ji yra vieša.

„Praskristi virš privačių teritorijų galima. Asmeniui priklauso žemės sklypas, o oro erdvė yra bendra. Administracinių nusižengimų kodekse numatyti straipsniai, kurie reglamentuoja skraidyklių savininkų ir pilotų elgesį. Kodekso 393 str. numato atsakomybę už orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus“, – aiškino M.Movsesjanas.

Specialistas tikino, kad dažniausiai atsakomybė taikoma dėl skrydžių draudžiamose zonose ir dėl skraidymo neturint kvalifikacijos pažymėjimo.

„Bet nuolat niekas nevykdo kontrolės. Atsakomybė yra tik už skraidymą draudžiamose teritorijose. Taip, bėda yra dėl privačių kiemų. Yra tik rekomenduojama bepiločiu orlaiviu skristi ne žemiau nei 20 metrų virš privačios teritorijos“, – pripažino specialistas.

Bepilotės skraidyklės į kategorijas skirstomos pagal svorį ir techninius parametrus.

„Iki 250 g sveriančios skraidyklės, kurios neturi kameros, net nereikia registruoti. Bet jei skraidyklė turi kamerą, reikia. Tokių skraidyklių naudojimui yra labai paprastos taisyklės. Tokia skraidykle galime praskristi virš žmogaus, tik nekyboti virš jo. Nėra detalizuoti atstumai“, – pabrėžė M.Movsesjanas.

Jei dronas sveria iki 900 g, juo negalima skristi virš žmonių minios, nurodoma, kiek įmanoma minimalizuoti skrydžius virš pavienių žmonių.

Skraidykle, sveriančia iki 4 kg, galima skristi, kai horizontalus atstumas yra mažesnis nei 30 m nuo pašalinių žmonių. Kai įjungta mažo greičio funkcija, galima skristi ne mažesniu nei penkių metrų atstumu nuo žmogaus.

Iki 25 kg sveriančia skraidykle galima skristi tik išlaikant 150 m atstumą iki gyvenamųjų, komercinių, pramoninių ir poilsio zonų.

Didžioji dalis lietuvių rankose esančių skraidyklių sveria iki vieno ar dviejų kilogramų.

Skristi, bet ne fotografuoti

M.Movsesjano teigimu, vis dėlto skrendant virš privačių teritorijų privalu žinoti, kad negalima jų fotografuoti.

„Skristi galima, bet fotografuoti draudžiama. Tik sunku įrodyti. Negalima daryti nuotraukų, jei jose asmenis galima atpažinti. Duomenų apsaugos reglamente viskas išaiškinta. Jei nuotrauka daryta iš labai aukštai ir joje neįmanoma atpažinti asmenų, veikiausiai pažeidimo nebus“, – paaiškino M.Movsesjanas.

Jis pažymėjo, kad per savo darbo praktiką neteko matyti civilinio ginčo dėl dronu darytų nuotraukų.

„Pagal Duomenų apsaugos reglamentą, už tokius veiksmus atsakytų tik juridiniai asmenys. O visi kiti privatūs asmenys galėtų kreiptis tik pagal civilinę tvarką dėl teisės į privatumą ir atvaizdą. Bet aš nepamenu tokio atvejo. Taip, sulaukiame skambučių, žmonės klausia, ką jiems daryti, nes jie mato skraidantį droną virš privačios teritorijos. Mūsų pasiūlymas – surinkti kiek įmanoma daugiau įrodymų, bent jau nufilmuoti, kaip dronas kabo virš jų teritorijos. Toliau žmogus turėtų kreiptis į policiją. Pareigūnai vertins, ar buvo pažeistos teisės į atvaizdą. Mes tirtume, ar buvo laikomasi taisyklių naudojant droną“, – tvarką aiškino M.Movsesjanas.

Nerimastingiems privačių namų savininkams specialistas patarė ramiau reaguoti į skraidykles, nevalia jos liesti, nes tai būtų svetimo turto sugadinimas.

„Ne visais atvejais reikėtų įžvelgti piktus kėslus. Tačiau reikia priminti, kad numatyta atsakomybė už sekimą ar neteisėtą informacijos rinkimą apie asmenį“, – priminė M.Movsesjanas.

Tai – naujas reiškinys

Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir atskleidimą. Civilinis kodeksas užtikrina teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Priklausomai nuo to, koks pažeidimas padarytas, asmuo turi kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar teismą.

Teismai yra pasisakę įvairiausiais subtiliais klausimais – dėl sekimo GPS priemonėmis, pasiklausymo, slapta darytų garso įrašų.

„Bet neteko matyti galutinės nutarties dėl drono panaudojimo. Tai yra nauja sritis. 2023 m. įsigalios dar vienas EK reglamentas, pagal kurį teritorijos bus suskirstytos į zonas. Patys dronai pradėti klasifikuoti visai neseniai. Tačiau netrukus įsigalios tvarka, pagal kurią kiekviena skraidyklė ne tik turės savo unikalų identifikavimo numerį, bet šį numerį bus privalu įvesti į programinę įrangą. Realiu laiku nuotolinio identifikavimo prietaisas turės siųsti informaciją apie drono vietą, aukštį. Taip bus galima identifikuoti nuotolyje dirbančius pilotus. Lietuva dar tik ruošiasi šios direktyvos įgyvendinimui, tačiau akivaizdu, kad pokyčių bus“, – pabrėžė M.Movsesjanas.